Teatro aikštėje startavo akcija “Būk geras”

Be to, Klaipėdoje organizuodama akciją onkohematologinių ligonių bendrija "Kraujas" kartu švenčia ir savo gyvavimo dešimtmetį. Bendrijai talkina Santariškių ligoninės kraujo centro, tiekiančio kraują visiems onkohematologiniams skyriams, darbuotojai. Jie į registrą įtraukia ir kaulo čiulpų donorus, remdamiesi mėginiais, kurie surenkami ir aikštėse akcijų metu. „Būk geras“ akcijos organizuojamos įvairiose Lietuvos vietose.

Šeštadienį klaipėdiečiai visą popietę ir iki tol, kol pradės temti, turi galimybę duoti kraujo kaip paprasti donorai ir 9 mililitrų mėginėlį kaulų čiulpų donorystei bei gauti visą juos dominančią informaciją, kurią teiks gydytojai, specialistai ir bendrijos nariai.

Pasak bendrijos „Kraujas“ pirmininkės Dalios Bielskytės, šiuo metu Lietuvoje kaulų čiulpų transplantacijos laukia 30 žmonių. Kai prieš šešerius metus buvo pradėta organizuoti akcija „Būk geras“, donorų registre tebuvo tik 240 žmonių, t. y. tik sergančiųjų giminės. O dabar jų jau yra per 7400. Vien tik šiemet iki rugpjūčio suskaičiuota 900 naujų donorų, o pasaulyje donorų registre yra 18 milijonų žmonių.

Kaulų čiulpai - kraujo gamybos organas. Juos persodinus sergančiam žmogui, jie pradeda gaminti sveiką kraują. Tačiau kaulų čiulpų donoro kodas turi labai tiksliai atitikti nustatytus reikalavimus ir tas tikslumas kur kas didesnis nei kraujo perpylimo atveju.

„Tai Dievo sodininkystė. Imi ir pasodini žmoguje naują gyvybę. Stebuklas tas, kad svetimi žmonės gali būti identiški kaip dvyniai, toks gražus ir vertingas. Žmonės turi apie tai žinoti, suprasti, kad jie turi galimybę išgelbėti kitam gyvybę. Galimybė tapti kaulo čiulpų donoru yra viena iš trijų šimtų. Tokį donorą rasti sunku. Kartais jo nerandama net tarp 18 milijonų žmonių. Tam, kuris gali juo tapti, niekada nebeturėtų kilti gyvenimo prasmės klausimo. Kaip sako Marijonas Mikutavičius, jeigu toks pigus bilietas į rojų, tai kodėl jo nenusipirkus . Tai iš tiesų labai didelis ir geras darbas. Kiekvienas praeinantis pro šalį klaipėdietis gali būti būtent tas, kurio reikia. Todėl net jeigu kelis žmones per akciją pavyksta įtikinti, kad jų gerumas yra vertas gyvybės, tai jau bus labai gerai“, - kalbėjo D. Bielskytė.

O šeštadienio vakare uostamiesčio gyventojų laukia šventė. Bendrijos „Kraujas“ dovana klaipėdiečiams – trys muzikinių fontanų šou sesijos „Gyvybės fontanai“, vyksiančios Teatro aikštėje 20.30, 22 ir 23 val. Pagal muziką šokančių, prožektorių šviesomis ir vaizdo instaliacijomis nuspalvintų fontanų šou surengs bendrovė „Vandens fontanai“, atvykusi iš Latvijos. Didžiulės vandens čiurkšlės iškils net virš Klaipėdos teatro pastato. Pasak bendrijos „Kraujas“ pirmininkės D. Bielskytės, fontanų šou dar nematytas Klaipėdoje dalykas. Ji netiki, kad lietus išgąsdins klaipėdiečius, nes jie – vandens žmonės ir jiems esą kuo daugiau vandens, tuo geriau.

Bendrija „Kraujas“ įtraukti žmones į labdaringą veiklą bando pasitelkdama meną - organizuoja ir parodas, ir koncertus, ir spektaklius, išleido knygą.

„Mums atrodo, kad menas yra labai patrauklus būdas kalbėti žmonėms apie problemą, juo galima daug ką pasakyti. Fontanų šou - tai pat meno kūrinys. Viena vertus, mes norime, kad žmones, atėję pasižiūrėti fontanų, sužinotų apie problemą, paklaustų ir apsispręstų tapti gerais, t. y. tapti donorais. Kitas dalykas, šiuo reginiu norime padėkoti tiems, kurie jau yra donorų registre, kurie jau pasižadėjo padėti bėdos ištiktiesiems“, - sakė D. Bielskytė.

Pasaulinė limfomos diena Lietuvoje minima nuo 2005 metų, t. y. jau aštuntus metus. Jos minėjimo tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į vieną iš dažniausių kraujo vėžio formų - limfomą, skatinti žmones kuo daugiau sužinoti apie šią ligą, skleisti viltį, jog kraujo vėžys yra išgydomas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog per pastaruosius 15 metų sergančiųjų kraujo vėžiu išgyvenamumas Lietuvoje gerėja. Šiandien efektyvi biologinė terapija prieinama didžiajai daliai sergančiųjų limfoma, ir tai padėjo ženkliai pagerinti gydymo rezultatus. Gydant dažniausiai pasitaikančią limfomos rūšį – difuzinę didelių B ląstelių limfomą – darbingo amžiaus pacientų iki 60 metų grupėje pasveikimo tikimybė jau viršija 80 proc.

Kita kraujo vėžio forma - lėtinė limfoleukemija yra dažniausiai pasitaikanti suaugusiųjų leukemijos forma Lietuvoje . Sergamumas ja siekia apie 5 naujus atvejus 100 000 gyventojų per metus. Lėtine limfoleukemija dažniausiai suserga vyresnio amžiaus žmonės. Tik nustačius ligą chemoterapinis gydymas skiriamas iki 40proc. pacientų, dalis jų jau gauna ir modernų biologinį gydymą. Tikimasi, kad artimiausiu metu vilties pasveikti teikiantis gydymas bus prieinamas dar didesniam skaičiui sergančiųjų.