Taromatai jau atkeliavo ir į Kretingą

Už pakuotę – po 10 euro centų

„Mūsų klientai Kretingoje galės tarą priduoti, nekeisdami savo kasdieninių įpročių – tiesiog eidami apsipirkti. Taromatus įrengėme parduotuvių kiemuose. Pirkėjas, įmetęs į įrenginio angą tuščią tarą, pažymėtą specialiu brūkšniniu kodu, pasiims ne pinigus, o čekį. Tą čekį jis pateiks parduotuvės kasininkui ir galės susigrąžinti po 10 euro centų už kiekvieną sugrąžintą tuščią pakuotę“, – naująją tvarką apibūdino prekybos tinklo „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė.

Bus superkamos alaus, sidro, kolos skardinės, plastiko pakuotės ir buteliai, į kuriuos supilstytas alus, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo. Anot R. Saulytės, užstato sistemoje dalyvaus tik tos pakuotės, kurios prie brūkšninio kodo dar turės ir specialų juodai baltą taromatų atpažįstamą ženklą. Šiuo ženklu gėrimai bus pradėti žymėti nuo vasario 1 dienos, – o tai reiškia, kad ligi tol pirkti gėrimai taromato užstato sistemoje nedalyvauja.

Jau nuo kitos savaitės, pirkdamas gėrimus tokioje pakuotėje, pirkėjas už ją paliks 10 euro centų užstatą, o sunaudojęs gėrimus, tą tarą galės sugrąžinti.

Nepriims alkoholio butelių

Taromatus visoje Lietuvoje įrengiančios viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas sakė, kad įrenginys priims ne visas, o tik tam tikro dydžio stiklo, plastiko ar metalines pakuotes, – jos turės būti didesnės negu 0,1 litro ir mažesnės negu 3 l talpos.

„Tačiau taromatai priims ne visą minėto dydžio tarą: nebus superkami buteliai, į kuriuos supilstytas vynas bei kiti stipresni alkoholiniai gėrimai, o taip pat – pienas“, – tvirtino G. Varnas.

Jo žodžiais, įdiegiant vienkartinių gėrimų pakuočių sistemą, buvo pasiremta užsienio šalių, ypač – Skandinavijos ir Vokietijos patirtimi, labiausiai siekiant ekologinės naudos. „Namie žmonės jau įprato rūšiuoti plastiką, stiklą, tačiau vykdamas į gamtą neretas nebereikalinga tara ten pat ir atsikrato. Įprastai, vykdami į gamtą žmonės nesiveža pieno ar degtinės, o daugiausiai suvartoja gaiviųjų gėrimų“, – kalbėjo G. Varnas.

Ši tvarka tik atrodo nauja, mintį tęsė pašnekovas, – užstato sistema jau gyvuoja daugiau kaip dešimtmetį, tik buvo superkama tam tikros rūšies tara, ir ji buvo rūšiuojama rankomis. Dabar šis darbas stambiuosiuose prekybos centruose, kurių plotas didesnis negu 300 kv. m, bus atliekamas automatizuotai – juose taromatai bus privalomi.

Mažesniuose prekybos centruose bei kaimo parduotuvėse tara bus surenkama rankomis, kaip buvo ligi šiol. „Miesto mažieji centrai neprivalės rinkti rankiniu būdu, tačiau kaimo parduotuvėse ši tvarka bus privaloma“, – tikino G. Varnas.

Įrenginys pats rūšiuos pakuotes

„Taromatas į jį įmestą pakuotę apsuks, kaip jam reikia, kad atpažintų ją pagal formą ir brūkšninį kodą. Pakuotė turės būti nesuglamžyta ir nepažeista. Jeigu pakuotė nedalyvauja sistemoje, jis ją atmes. Toliau automato viduje pakuotė bus automatiškai išrūšiuota į skirtingus maišus, metalinės skardinės ir plastiko buteliai supresuoti. Taip bus sutaupoma darbo jėga bei logistikos kaštai“, – taromatų galimybes ir pranašumus aiškino G. Varnas.

Anot jo, dabar taromatai sparčiai gabenami į prekybos tinklus visoje Lietuvoje. Iš viso ligi balandžio mėnesio Lietuvoje bus įrengta 1 tūkst. taromatų.

„Įrengti taromatą yra gerokai sudėtingiau, negu kai kam gali pasirodyti, nes reikia paruošti ne tik vietą, bet ir prieigą – atvesti elektrą, internetą, signalizaciją, o taip pat apmokyti darbuotojus“, – tvirtino įmonės vadovas. Kai taromatas prisipildys, jį prižiūrintis parduotuvės darbuotojas gaus signalą ir pakeis talpas. Iš šalies parduotuvių tara iškeliaus į Vilnių, kur ji bus dideliais kiekiais presuojama ir išvežama perdirbėjui.

„Pakuotės kaip antrinė žaliava turės vertę“, – tikino G. Varnas, tačiau jis dar negalėjo atsakyti, kas – Lietuvos ar užsienio įmonė – ją perdirbs. Anot jo, iki vasario vidurio, kol Lietuvoje įsivažiuos naujoji sistema, paaiškės ir paskelbto konkurso – žaliavų perdirbėjo – laimėtojas.

Prekybos centrų investicijos

R. Saulytės žodžiais, prekybos tinklas „Maxima“ šalyje įrengs 200 taromatų, iš jų 2 veiks Kretingoje. Planuojama, jog įrengus taromatus, „Maxima“ surinks apie 80 proc. visų nuperkamų vienkartinių pakuočių. Tai – maždaug 11 mln. vienetų per mėnesį. Iki šiol užstato principu buvo renkama tik stiklo tara, – kas mėnesį jos buvo surenkama kone 15 mln. vienetų. Bendrovė „Maxima LT“ yra suskaičiavusi, kad taromatų projektas pareikalaus apie 1 mln. eurų bendrovės investicijų. „Į šią sumą įeina ne vien taromatų įrengimas prie parduotuvių, bet ir taromatų bei kasų IT, daugkartinės ir vienkartinės taros srautų, logistikos suderinimas, taromatų priežiūra ir švaros užtikrinimas, taip pat pačios „Maxima“ privačių prekės ženklų pakuočių žymėjimas, pirkėjų informavimas. Dalis iš šių investicijų skirta apmokyti 600 darbuotojų“, – sakė R. Saulytė.

Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių atstovė Berta Čaikauskaitė teigė, jog Klaipėdos rajone esančiose jų tinklo parduotuvėse bus įrengta 20 taromatų, Kretingoje – vienas. Šio prekybos tinklo investicijos į taromatus taip pat sudarys per 1 mln. eurų.

„Norfos“ prekybos tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis „Pajūrio naujienas“ patikino, jog skubama iki kitos savaitės pradžios įrengti taromatus jų tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje. „Nuo kitų stambiųjų tinklų skirsimės tuo, kad pusė taromatų bus nuosavi, o kitus valdys administratorius. Taromatai bus skirtingo dydžio ir pajėgumo, tačiau pirkėjams tai neturės įtakos – jų veikimo principas bus tas pats“, – sakė D. Ryliškis.

FAKTAI

Lietuvoje iš viso bus įrengta 1 tūkst., Klaipėdos apskrityje – 81, Kretingos rajone – 6 taromatai.

Per 2016 m. planuojama surinkti per 300 mln., arba 55 proc., visų į rinką išleidžiamų vienkartinių gėrimų pakuočių.

Taromatai bus 3 tipų: didieji „T-9“, pritaikyti kas mėnesį surinkti per 40 tūkst. vienetų pakuočių; vidutinio dydžio „T-63“ gebės surinkti nuo 10 iki 40 tūkst. vienetų, ir mažieji „Uno“ modeliai surinks nuo 5 iki 10 tūkst. vienetų. Taromatų gamintoja – kompanija „Tomra Group“.

Nuo 2017 m. taromatai bus parengti priimti įvairesnių tipų tarą.