Svečiai domėjosi komunalinių atliekų tvarkymu

Kalbėjo ir apie problemas

Kaip informavo UAB „Komunalinių paslaugų centro“ direktoriaus pavaduotojas Petras Čiegis, Kauno rajono savivaldybėje tokią rinkliavą planuojama įvesti nuo 2014 m. sausio 1 dienos. Bendrovės darbuotojai, tarp jų ir ekonomistas Tadas Ignatavičius bei vyriausioji finansininkė Gražina Žalienė, norėdami išvengti klaidų, atvyko susipažinti su sukaupta patirtimi. Priminsime, kad Klaipėdos rajone ši rinkliava įvesta 2012 m. rugpjūčio 1 dieną.

Svečius priėmė Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Cirtautas, Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Liepinis bei VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus. Susirinkusieji aptarė įvairius su komunalinių atliekų tvarkymu susijusius klausimus. Kalbėjo apie tai, kodėl pasirinktas variantas apmokestinti turto vienetą, o ne žmonių skaičių. Buvo išsakytos su sodininkų bendrijų gyventojais kylančios problemos. Diskutuota dėl bažnyčių apmokestinimo, kaip už komunalines atliekas turėtų mokėti ir butą, ir sodą, ir garažą turintys asmenys, kaip skatinti atliekas kompostuojančius gyventojus. Taip pat gargždiškių buvo teiraujamasi apie šiukšlių vežimo kontrolę, administracinio darbo organizavimą.

Susipažino su įstaigos darbu

VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus akcentavo, kad veiklos pradžioje kilo daug trukdžių. Sudėtinga buvo sudaryti mokėtojų duomenų sistemą, nes VĮ „Registrų centro“ duomenys apie nekilnojamąjį gyventojų turtą buvo kone beverčiai: „Rajone daug žmonių nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos nebaigtuose statyti namuose, nors faktiškai juose gyvena. Važinėjome po rajoną ir registravome tokius gyventojus, kurie taip pat yra teršėjai ir privalo mokėti nustatytą mokestį. Net ir dabar vis dar atrandame „nelegalų“, nenorinčių mokėti už komunalinių atliekų tvarkymą“. Jis pabrėžė, kad ypač daug problemų yra su sodininkų bendrijomis, todėl pasiūlė sodininkų bendrijas apmokestinti kaip juridinius vienetus: „Dažnai siunčiamos sąskaitos nepasiekia adresatų, nes dar ne visos bendrijos turi adresus, nėra pašto dėžučių, laiškai sušlampa, nepasiekia adresatų. Bendrijų pirmininkams žymiai paprasčiau susisiekti su gyventojais, nors kai kurių bendrijų pirmininkų nepažįstame nei mes, nei patys gyventojai“. Po susitikimo Savivaldybėje pasiūlyta apsilankyti VšĮ „Gargždų švaroje“. Darbuotojos pristatė, kaip dirba su specialia rinkliavos programa ir kaip vyksta darbas su klientais. Parodė navigacijos prietaisais vykdomą mašinų kontrolę. Svečiai stebėjosi, kad su visa rajono sistema iš viso dirba tik 4 darbuotojai.