Šv. Kalėdoms - pasaulio pripažintas kalakutas

Pasak ūkininko Vlado Baltuonio, per šv. Kalėdas kalakutienos suvartojimas ženkliai padidėja ir siekia daugiau nei trečdalį metinio pardavimo nepaisant to, kad mūsų krašte kalakutiena jau gana įprasta ir ant kasdienio stalo - juk ūkininkų Baltuonių kalakutų ūkis Kretingos rajone yra vienas pirmųjų visoje Lietuvoje.

Kalakutiena vilioja tuo, kad palyginti su veršiena, aviena, strutiena yra nebrangi, o maistinės savybės - labai aukštos kokybės. Ši mėsos rūšis rečiausiai sukelia alergiją, be to, dėl mažo joje esančio kolageno kiekio yra lengvai virškinama. Mažas cholesterino kiekis kalakutienoje daro ją tinkamą dietinei mitybai.

Minkščiausi - kalėdiniai

"Jau tapo tradicija, kad kasmet vis daugiau įmonių bei organizacijų ieško kalakutų, kad galėtų nudžiuginti savo darbuotojus ir jų šeimos narius puikia dovana - įteikdami kalėdinį kalakutą. Ir mes tam ruošiamės. Iš anksto pasirašome sutartis su įmonėmis, kad galėtume jų pakankamai užauginti", - sako V. Baltuonis.

Savo internetiniame puslapyje www.kalakutai.lt Baltuoniai jau senokai skelbia priimantys užsakymus kalėdiniams kalakutams.

"Turime pastebėti, kad jau daugelį metų tos pačios organizacijos šv. Kalėdoms užsako savo darbuotojams po kalakutą. Be to, atsiranda vis daugiau organizacijų, kurios kalakutus dovanoja ir pirmą kartą. Užsakymai būna įvairūs - nuo dviejų, penkių, kelių šimtų ir net kelių tūkstančių vienai organizacijai", - į susiformuojančią tradiciją kalėdiniam stalui patiekti kalakutą dėmesį atkreipia V. Baltuonis.

Nenuostabu - juk keptas šventinis kalakutas XX amžiaus pradžioje nukonkuravo žąsį net konservatyvumu garsėjančioje Anglijoje.

Žinotina, kad minkščiausia ir švelniausia yra patelių bei mažų, vadinamųjų kalėdinių kalakutų mėsa. Kaip tik tokius - pačius minkščiausius ir sultingiausius - ūkininkai Baltuoniai užaugina kiekvienoms šv. Kalėdoms.

"Kalėdiniams kalakutams auginti pasirenkame kalakutes pateles ir auginame maždaug iki trijų keturių mėnesių. Tokio amžiaus kalakutai kaip tik tokie, kad tilptų į orkaitę ir būtų galima juos iškepti nesusmulkinus - apdoroti sveria maždaug 4 - 6 kg", - sakė V. Baltuonis.

Tačiau ūkininkai sulaukia ir nemažai pageidaujančiųjų 7-12 kg sveriančių kalakučių. Tai, anot V. Baltuonio, yra išties įspūdinga dovana, kokią gavus net ranka linkteli.

Kalakutienos skonis priklauso ir nuo pašarų, kuriais jie lesinami.

Kretingos grafų Tiškevičių, kurie kalakutus pradėjo auginti pirmieji Lietuvoje - dar 1742 metais - paukščiai prieš pjaunant specialiai būdavo penimi riešutais ir girdomi raudonu vynu, kad mėsa būtų tikrai gurmaniška. Daug dėmesio kalakutų pašarui skiriama ir dabar, juolab kad šie lepūs, išrankūs paukščiai sugedusio, prasto maisto net nelesa.

Ūkininkai Baltuoniai didžiąją dalį žaliavos pašarams stengiasi užsiauginti savo pačių ūkyje, kad būtų tikri dėl aukštos lesalo kokybės. Tai - kviečiai, kvietrugiai, žirniai. Žinoma, auginant šias grūdines kultūras stengiamasi naudoti kuo mažiau bet kokių cheminių apsaugos priemonių. Tai klaipėdiečiai ir kitų Lietuvos vietovių gyventojai įvertino jau seniai - Baltuonių ūkyje užaugintų kalakutų mėsa yra ypač gardi ir sveika.

Tradicijos atgijo

Angliškų baltųjų mėsinių kalakutų auginimu, pardavimu bei prekyba šviežia kalakutiena ir jos pusgaminiais užsiimantis Baltuonių kalakutų ūkis buvo įkurtas dar 1995 metais. Tuomet šalyje nebuvo nė vieno specializuoto kalakutų ūkio.

Grafams Tiškevičiams pradėjus auginti kalakutus, vėliau jie paplito visoje šalyje ir tarpukariu buvo įprastas reginys daugelyje ūkių. Prieš didžiausias metų šventes - šv. Kalėdas - Lietuvos turguose šurmuliuote šurmuliuodavo prekyba kalakutais. Tačiau sovietmečiu jie sparčiai nyko - daug priežiūros reikalaujančius lepius užjūrio paukščius kolūkiams buvo pernelyg sudėtinga auginti.

Tad atkurti kalakutų auginimo bei kalakutienos vartojimo tradicijoms reikėjo laiko ir pasiryžimo. Pirmąją inkubacinę baltųjų kalakutų kiaušinių siuntą Baltuoniai parsiskraidino iš Didžiosios Britanijos 1996-aisiais.

Žmones iš pradžių stebino nematytas šių paukščių dydis - Angliški baltieji mėsiniai kalakutai gali užaugti net iki 40 kg, o įprastai šalyje auginti kalakutai - tik iki 10 kg. Vis dėlto kasmet Baltuonių ūkyje užauginti paukščiai užsitarnaudavo vis didesnį įvertinimą - iš ūkininkų mielai perkama ne tik mėsa, bet ir kalakučiukai.

Įsigyti Baltuonių ūkyje užaugintų kalakutų mėsos galima naujajame ir senajame Klaipėdos turguose, centrinėse turgavietėse Palangoje ir Gargžduose, didžiajame Kretingos turguje bei šiame mieste įsikūrusioje firminėje parduotuvėje "Kalakutienos delikatesai". Ūkininkų produkcija prekiaujama ir Vilniuje, Telšiuose, Plungėje, Mažeikiuose.

Receptai šv. Kalėdoms

Šventinį kalakutą svarbu mokėti gardžiai paruošti. Tiems, kurie dar nėra perpratę nesmulkinto paukščio kepimo paslapčių arba norintiesiems tiesiog išbandyti ką nors nauja, ūkininkė Vilija Baltuonienė siūlo keletą savo receptų pirmajai bei antrajai šv. Kalėdų dienoms.

Kaip paruošti kepti šviežią 4-6 kg svorio kalakutą?

"Iš vidinės ir išorinės pusių paukštį gerai įtriname citrinos sultimis, pabarstome smulkintų pipirų mišiniu, dedame šiek tiek druskos - labai nedaug. Prieskonines daržoves - salierus, petražoles, čiobrelį, baziliką, česnaką - labai gerai susmulkiname, užpilame keliais šaukštais alyvuogių aliejaus ir gautu mišiniu įtriname kalakutą. Taip paruoštą marinuojame 1-2 paras. Atsižvelgdami į svorį uždengtą paukštį orkaitėje kepame 1,5 - 3 valandas", - pataria V. Baltuonienė.

Į kalakuto vidų galima dėti įvairiausius įdarus. Paprasčiausia yra rinktis vaisius - kriaušes, obuolius, džiovintas slyvas.

Mėgstantiesiems grybus V. Baltuonienė siūlo išbandyti iš jų paruoštą įdarą. Jis ruošiamas taip - grybai susmulkinami, apverdami, įdedama truputį džiūvėsėlių, smulkiai maltos kalakutienos, smulkintų kalakuto kepenėlių, įmušamas vienas kiaušinis, įpilamas šlakelis vyno, žiupsnelis pipirų bei druskos. Viską gerai išmaišius gauta mase kalakutas įdaromas, užsiuvamas ir kepamas.

Dažnai pasitaiko, jog po pirmos šv. Kalėdų dienos kalakuto dar lieka. V. Baltuonienė siūlo tokius likučius panaudoti naujiems patiekalams.

Salotoms be keptos kalakutienos galima papjaustyti ananasų, obuolių, įdėti graikinių riešutų ir skanauti sumaišius su natūraliu jogurtu, o kas mėgsta - dar ir įvarvinus citrinos sulčių, pabarsčius pipirų.

Dar vienas receptas panaudoti likučiams - labai greitai ir paprastai paruošiama karšta kepta užkandėlė. Jai reikėtų parduotuvėje įsigyti gatavos šaldytos tešlos, abi tešlos lakšto puses ištepti pomidorų padažu, o kas mėgsta riebiau - ir majonezu. Tada sudedami kepto kalakuto likučiai, uždengiami kitu lakštu, suvyniojami į ritinuką ir pašaunami orkaitėn. Sumanios šeimininkės receptą gali patobulinti pagal savo skonį - bandučių viršų patepti kiaušinio plakiniu, įdarą paskaninti lauro lapeliais ar pan.

Kalakutas - vietoje šašlyko

Pasak ūkininkės V. Baltuonienės, į Lietuvą iš užsienio šalių atkeliavo ir pradeda plisti naujas kalakuto gaminimo būdas - nesmulkinto paukščio virimas aliejuje. Tai puikiausiai gali tapti smagiu iškylos gamtoje akcentu, juolab kad jau yra specialių gamtoje ruošti maistą pritaikytų dujų balionėlių. Šią pramogą ypač mėgsta amerikiečiai.

Paprastai kalakutas verdamas specialiame cilindriniame puode. 5 - 6 kg svorio paukščiui reikės maždaug 10 litrų aliejaus. Prieš virimą kalakutas marinuojamas kaip įprastai.
Daugiausiai kantrybės, anot V. Baltuonienės, reikės laukiant, kol užvirs aliejus - tai gali trukti ne mažiau nei valandą. Pats kalakutas gražiai apskrunda ir iškepa per 1 - 1,5 valandos.

Skaičiai ir faktai

Laukinio kalakuto tėvynė - Šiaurės Meksika ir rytinė Jungtinių Valstijų dalis. Šiaurės Amerikoje kalakutai gyveno jau prieš 10 milijonų metų.

Kalakutai buvo prijaukinti Meksikoje, o į Europą jie atkeliavo XVI amžiuje.

Amerikiečių mokslininkas Bendžaminas Franklinas nacionaliniu Šiaurės Amerikos paukščiu siūlė laikyti kalakutą, o ne baltagalvį erelį.

Daugiausia kalakutų pasaulyje suvalgoma per Padėkos dieną - mažiausiai 45 milijonai. Tai yra šiek tiek daugiau nei per šv. Kalėdas ir šv. Velykas kartu sudėjus.

Pirmasis astronautų Neilo Armstrongo ir Edvino Aldrino patiekalas, valgytas Mėnulyje, buvo kalakutas.

Anglų rašytojo Čarlzo Dikenso kūrinys "Kalėdų giesmė" yra skirtas populiarinti kalakutui šv. Kalėdų pietums.