Šv. Jono bažnyčios bokštui atstatyti prašys ES paramos

Šios dvi institucijos planuoja pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatoma, jog tiek savivaldybė, tiek parapija stengsis, kad Šv. Jono banžnyčia vėl puoštų Klaipėdos senamiestį.

"Žinoma, pačios bažnyčios atstatymas - mūsų parapijos reikalas. Pasirašant šią sutartį kalba eina apie Šv. Jono bažnyčios bokšto atstatymą. Šis bokštas kai kuriuose jūrlapiuose dar egzistuoja tarsi orientyras laivams. Galbūt prie šio jūrinio simbolio atstatymo galėtų prisidėti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija", - pirmadienį vykusiame Teritorijų planavimo komitete kalbėjo Iniciatyvinės atstatymo grupės vadovas Jurgis Aušra.

Pasak jo, planuojama, kad bokštas būtų atstatytas tokio pat dydžio, koks buvo ir anksčiau, maždaug 75 metrų aukščio. Manoma, kad jis greitai taptų ir turistų traukos objektu, nes numatyta įrengti liftą, o viršuje apžvalgos aikštelę.

Planuojama bokšte įrengti ir muziejų ekspozijas.

Atstačius bokštą būtų tinkamai pasirūpinta XVI-XVIII a. miestiečių palaikais, kurie buvo atkasti dar 2006 metais buvusioje saldainių fabriko teritorijoje atliekant archeologinius tyrimus.

Numatoma, kad palaikams perlaidoti po atstatytų šv. Jono bažnyčios bokštu būtų įrengta kripta.

Žinia, iškilių klaipėdiečių palaikai, ilgą laiką išgulėję uostamiesčio universiteto pagalbinėse patalpose, praėjusią vasarą perkelti į labiau tam tinkamą vietą - Jono kalnelio požemius.

Kadangi J. Aušra užsiminė, kad atstačius šv. Jono bažnyčią joje būtų galima įrengti ir kamerinių koncertų salę bei bilioteką, politikai pradėjo svarstyti, kad tokiu atveju būtų galima ieškoti ES rėmimo ir pačiai bažnyčiai.

Žinia, praėjusią vasarą, minint Klaipėdos įkūrimo 760 metų sukaktį, simboliškai buvo paženklinta šv. Jono bažnyčios atstatymo darbų pradžia - toje vietoje, kur ši bažnyčia stovės, buvo padėtas kertinis akmuo.

J. Aušra tuomet minėjo, kad akmens padėjimas - tarsi priminimas klaipėdiečiams ir šalies valdžiai, kad ši bažnyčia gali būti atstatyta tik visų pastangų dėka.

"Ši bažnyčia ne kartą degė ir ne kartą buvo atstatyta pačių miestelėnų lėšomis. Todėl ir dabar tikimės, kad lėšas bažnyčiai rinks ne tik miestiečiai", - kalbėjo J. Aušra.

Praėjusių metų rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyboje vykusiame pasitarime buvo nutarta pritarti nuostatai dėl Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų šv. Jono bažnyčios atstatymo ir paremti pastangas įgyvendinti minėtosios bažnyčios atstatymo projektą.

Ką mena istorija

* Pasak istoriko Kęstučio Demerecko, šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčios Turgaus gatvėje kertinis akmuo buvo padėtas 1696 m. Jos statybai miestiečiai rinko lėšas keturiolika metų.

* 1706 m. bažnyčia pašventinta. Ji buvo 38 metrų ilgio, 28 metrų pločio. 50 metrų siekęs bažnyčios bokštas buvo statomas dar 20 metų jau po bažnyčios atidarymo, vėliau jis buvo dar paaukštintas iki 61 metro.

* Didžiojo gaisro 1854 m. metu nukentėjusios bažnyčios atstatymu rūpinosi pats Prūsijos karalius. Ji buvo atstatyta pagal garsiausio Prūsijos architekto F. A. Štiulerio projektą, atstatytoji bažnyčia su 75 m. į aukštį besistiebiančiu bokštu tapo aukščiausiu visuomeniniu pastatu ir geografiniu Klaipėdos centru.

* Po Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia buvo susprogdinta.