„Stop“ ženklus vadina pasityčiojimu

A.Stonkui keista, kodėl tebestovi „Stop“ ženklai prie geležinkelio pervažų, jei ruožu Kretinga-Darbėnai tesinaudoja vienintelė įmonė – Darbėnuose įsikūręs „Žemaitijos granitas“.

„Kartą per dvi savaites, o kartais – ir kartą per mėnesį pravažiuoja vienintelis vadinamasis manevrinis traukinys, tempiantis vieną vagoną. Jis važiuoja tokiu greičiu, kad žmogus ristele jį nesunkiai pasivytų ir į jį įliptų – tarsi iš senoviško filmo apie kaubojus ir prerijas. Nežinau, kaip tie du mašinistai juo važiuodami neužmiega, - šmaikščiai ironizavo A. Stonkus. – Kaip užsnigo, taip to traukinio važiuojant ir nebemačiau – ant bėgių slūgso nejudintas sniegas. Tai į ką vairuotojai turi dairytis prie to „Stop“ ženklo, jei tų traukinių ten nėra? Tiesą pasakius, jie stebi, ar nėra policijos, kuri gali nubausti, jei pervažiuosi nestabtelėjęs.“

Ženklas nebetenka reikšmės

A.Stonkui nesuprantama, kodėl dėl vienos įmonės interesų tūkstančiai vairuotojų turi jaustis kvailio vietoje – stoti prie pervažos ir laukti: šį mėnesį pasirodys tas lėtapėdis traukinys, ar ne. „Mąstantys vairuotojai supranta, kad tie „Stop“ ženklai ten yra kvailai pastatyti. Vairuotojas, galima sakyti, nuvertina „Stop“ ženklą ir pamatęs jį kitoje vietoje, kur traukinių eismas intensyvus, būna praradęs atsargumo jausmą ir gali patekti į nelaimę. Mano supratimu, „Stop“ ženklas turi stovėti tik tokioje vietoje, kur iš tiesų gresia pavojus, - samprotavo A.Stonkus. – Kai kelyje ženklai yra įrengti tvarkingai, važiuoji ir širdis džiaugiasi, kad tave perspėja apie posūkį ar sudėtingą sankryžą. Tačiau čia, Darbėnuose, tie „Stop“ ženklai neaišku, kam pastatyti – nebent vairuotojų kantrybei ugdyti“.

Juoką kelia ir netoli Darbėnų dvi viena šalia kitos esančios pervažos – viena jų valstybinė ir su ženklu „Stop“, o kita – privati, ūkininko Stanislovo Daugėlos įrengta, ir be šio ženklo. „Kuria nori puse, ta ir važiuoji“,- stebėjosi A. Stonkus.

„Lietuvos geležinkelių“ ir policijos atstovų teigimu, privati pervaža privalo būti užtverta užrakinamu užtvaru – jei yra kitaip, pervažos savininkas nusižengia įstatymui.

Vėl kursuos kovo mėnesį

A.Stonkaus siūlymu, prie pervažų Darbėnuose panaikinus „Stop“ ženklus, būtų galima nustatyti 30 km per val. greitį. „Tai būtų realus greitis, nes per Darbėnų pervažas, kurios yra „banguotos“, greičiau ir nepavažiuosi“,- sakė A. Stonkus.

Pašnekovo manymu, stengiantis išvengti nelaimių pervažose, galėtų padėti ir pati įmonė „Žemaitijos granitas“, kuri, žinodama, kada tiksliai važiuos traukinys, pasirūpintų, jog darbininkas pervažose signaliniais ženklais įspėtų vairuotojus.

Šį pasiūlymą išgirdęs bendrovės „Žemaitijos granitas“ generalinis direktorius Rimvydas Antanas Levanas teigė: „Traukinys atvažiuoja ir vidurnaktį, ir 4 ar 5 val. nakties – absurdiška būtų žmogų varinėti po pervažas“.

R. A. Levanas neabejoja, kad esami ženklai pervažose turėtų likti, nes traukiniai važiuoja 25 km per val. greičiu, o traukinių eismo intensyvumą lemia darbų apimtis. „Per šalčius, žiemą įmonės, su kuriomis bendradarbiaujame, nedirba, todėl nevažiuoja ir traukiniai. Ko gero, veiklą ir traukinių eismą atnaujinsime kovo mėnesį. Kiek važiuoja traukinių, priklauso nuo to, kiek turime sutarčių – kartais 1, o kartais – ir 5 tūkst. vagonų per metus“,- sakė R. A. Levanas, pripažinęs, kad paskutinį kartą traukinys važiavo lapkričio mėnesį.

„Jei pervažoje nėra užtvaro, tai „Stop“ ženklas privalo būti. Net ir esant „Stop“ ženklams, kiek nelaimių įvyksta, tai kas būtų, jei jų neliktų? Turbūt su pirmu traukiniu sulauktumėm ir pirmos nelaimės“,- sakė Kretingos rajono policijos komisariato Patrulių būrio vadas Daivaras Dainavičius, kuriam keista girdėti, kad darbėniškiai atsainiai žiūri į „Stop“ ženklus. – Nesuprantu tokio požiūrio ir galėčiau palyginti: jei pėsčiųjų perėjoje kartą nėra žmonių ir ją pervažiuoji nesustojęs, tai ar kitoje pėsčiųjų perėjoje irgi nestosi ir lėksi ant žmonių? Jei darbėniškiai abejingai žiūri į „Stop“ ženklą, tada mums belieka ten dažniau patruliuoti.“

Nesustojus pervažoje prie „Stop“ ženklo, vairuotojui gresia bauda nuo 500 Lt iki 1 tūkst. Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 6 mėnesių.

Pasiūlymą vertina skeptiškai

„Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ Saugos sektoriaus viršininkas Igor Bril paaiškino, kad ženklas „Stop“ gali būti panaikintas tik tose pervažose, kuriose vairuotojams matomumas iš abiejų pusių yra nepriekaištingai geras. „Panaikinti ženklus lengva, bet ar bus iš to naudos? Aš abejočiau. Juolab, kad per tą pervažą važiuoja ir ne vietinių žmonių – iš kur jie gali žinoti, koks ir kada traukinys turėtų pasirodyti? Tačiau gyventojai galėtų kreiptis į Saugaus eismo komisiją, su kuria mūsų atstovai kasmet tikrina pervažų būklę ir priima reikiamus sprendimus“,- teigė I.Bril.

Laikinai Saugaus eismo komisijai vadovaujantis Kretingos miesto seniūnijos seniūnas Stanislovas Juknevičius teigė, kad į klausimą, ar verta Darbėnų pervažose panaikinti „Stop“ ženklus, būtų galima atsakyti tik išanalizavus situaciją. „Tai komisija ir padarys, jei tik sulauks gyventojų prašymų“,- sakė S. Juknevičius.

„Nesvarbu, kiek kartų traukinys važiuoja – nelaimei užtenka ir vieno karto. Sustoti ir apsižvalgyti nėra jokios problemos“,- įsitikinęs Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas.

Pasiūlė idėją

A. Stonkaus manymu, pervažų saugumą būtų galima padidinti, jose įrengus dideles švieslentes su ryškiai šviečiančiais perspėjimais, kad atvažiuoja traukinys, ir sureguliavus įspėjantįjį skambutį.

„Apie traukinį įspėjantis skambutis yra per tylus ir per arti bėgių. Tas, kas vairuoja automobilį ir tuo metu klausosi muzikos, yra susimąstęs, jis to skambučio iš viso gali neišgirsti. O jei išgirs, tai kol sureaguos į jį, automobilis jau bus ant pervažos. Tas skambutis bereikš, kad „atsidaro vartai į dangų“. Mano supratimu, įspėjantis ir garsus skambutis turėtų būti likus 15-20 metrų iki pervažos“,- siūlė A. Stonkus.

Tačiau I.Bril teigimu, skambutis pervažose yra skirtas pėstiesiems įspėti, o ne vairuotojams – šiuos apie artėjantį traukinį perspėja šviesoforo signalai.