Statybvietėje palei Danę - nauji istorijos akcentai

Archeologinių kasinėjimų metu Žvejų gatvėje jau aptikta kelių šimtmečių senumo radinių - koklių, puodų, medinis vandens nutekėjimo įrenginys - ir viliamasi, kad netrukus pradėjus kasti giliau jų bus dar senesnių ir įdomesnių.

Kasinėjant teritoriją Žvejų gatvėje tarp septynaukščio ir neseniai atnaujinto buvusio sandėlio šalia "Memelio", kur planuojama statyti du gyvenamuosius daugiabučius su komercinėmis patalpomis, kol kas fiksuojamas XVIII-XIX amžiaus medinis apstatymas.

Pasak archeologo Mindaugo Brazausko, aptikta įvairaus laikotarpio, spėjama, kad ne vėlesnio nei XVIII amžiaus, mūrinių pamatų, taip pat koklių, puodų šukių, kurie gali būti ir iš XVI amžiaus. Čia rastas ir metalinis indelis, kuris, manoma, yra rašalinė, taip pat nemažai vėlesnio laikotarpio vinių, gyvulių kaulų.

Archeologą nustebino aptikta Klaipėdai nebūdinga masyvi didelė grindų plytelė - jos čia būdavusios mažesnės. Vienas iš vertingesnių radinių - švininė plomba, tiesa, nelabai sena.

"Šie radiniai greičiausiai čia supilti jau vėliau, galbūt valant miestą po, pavyzdžiui, gaisro ar kitų kataklizmų", - spėjo M. Brazauskas.

Kasinėjant aptikta nemažai įvairių laikotarpių puodų šukių, koklių, iš kurių seniausi gali būti datuojami XVI amžiumi

Sklype palei Danės upę jau iškasta iki 3,5 metro gylio, ir vienoje vietoje matyti stulpas, kuris turėtų būti siejamas su senąja upės krantine.

"Gali būti, kad vėliau pasirodys krantinės pylimo akmenys ar mediniai įtvirtinimai. Neturime pamiršti, kad ši vaga suformuota dirbtinai - iškasta kaip gynybinis griovys - po pilies rekonstrukcijos pritaikant ją gintis nuo šaunamojo ginklo. Tikėtina, kad čia ėmęs keltis miestas šioje vietoje egzistavo jau XVI amžiaus viduryje", - sakė M. Brazauskas, primindamas, jog Žvejų gatvė - viena iš tų, kurios susiformavo gana anksti.

Prie sklypo ribos matyti lyg ir kažkokio pastato kampas. Pasak M. Brazausko, tikėtina, kad pastatas eina toliau Danės link, tačiau jau už kasinėjamo sklypo ribų.

Anot archeologo, netoliese yra stovėjęs ir Svarstyklių pastatas, tačiau jo pėdsakus galima tikėtis aptikti nebent pačiame kasinėjamo sklypo kampe prie upės.

Medinis į lovį panašus vandens įrenginys, kurio pėdsakai rasti kasinėjant, ko gero, yra latakas nutekėti vandeniui nuo gatvės, tikriausiai išlikęs iš XIX amžiaus.

"Gali kilti klausimas, ar tikslinga kasinėti XIX amžiaus palikimą. Tačiau realiai apie XIX amžiaus pradžios miesto infrastruktūrą mes neturime beveik jokių duomenų, o juk XVIII amžiaus pabaigoje ir XIX pradžioje buvo miesto suklestėjimo laikas. Tai metas, kai per uostą pradėta dideliais kiekiais eksportuoti medieną", - sakė M. Brazauskas.

Pasak jo, XIX amžiaus šeštajame dešimtmetyje visa Klaipėda, išskyrus nedidelį lopinėlį ties Daržų bei Aukštosios gatvėmis, buvo sudegusi. Tik po to ji tapo tokia, kokią matome dabar, ir istorinių duomenų per daug nėra - Klaipėdos archyvas kažkur Vokietijoje.

Tyrimai tokiame sklype, anot archeologo, jau gali vaizdžiai parodyti, kokia tada buvo Klaipėda ir leisti kitaip pažvelgti į istoriją.

"Su kuo dar susidursime, nežinome, nes dabar - tik pati pradžia, trečia savaitė", - sakė M. Brazauskas. Darbus tikimasi baigti lapkričio mėnesį, o gal ir kiek anksčiau.

10 arų ploto teritorijoje, kur dabar darbuojasi archeologai, turėtų išaugti du gyvenamieji pastatai su komercinėmis patalpomis, sujungti galerija. Pasak projektą įgyvendinančios bendrovės Turto valdymo centras atstovų, detalusis planas jau yra patvirtintas, o techninis projektas dar rengiamas.

Pagal reikalavimus čia galėtų išaugti iki 19 metrų - penkių aukštų su mansarda pastatai, tačiau tikslus aukštų skaičius paaiškės parengus techninį projektą. Statybas planuojama pradėti ateinantį pavasarį.