Startuoja stogų atnaujinimo programa

Kad ne visi norintieji galės pasikeisti namų stogus, rodo tai, jog nustatyti pakankamai griežti apribojimai, kas gali gauti paramą. Iki programos starto pradžios kiekviena savivaldybė turėjo atlikti savo teritorijoje asbesto turinčių gaminių inventorizaciją ir pasitvirtinti programas. Klaipėdos apskrityje tokias programas pernai pasitvirtino Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybės.

Reikalavimai griežti

Šilutiškiai asbesto šalinimo programą tvirtins tik sausio 26 dieną, tad šio rajono gyventojai į paramą galės pretenduoti 10 dienų vėliau.

"Žmonės domisi programa, daug skambina, klausinėja, už ką bus kompensuojama, kiek reikės patiems prisidėti", - sakė Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vyresnioji specialistė Ievytė Vingienė.

Anot jos, parama bus teikiama tik fiziniams asmenims, kurie ne mažiau nei penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą buvo deklaravę kaimo vietovėje, o šios gyventojų skaičius neviršija 6 000. Pareiškėjas turi būti iš savivaldybės, kuri turi patvirtintą programą ir kita. Parama nebus teikiama miestiečiams bei sodininkams.

Paraiškos bus priimamos iki kovo 30 d. Jeigu bus surinkta daugiau prašymų nei už skirtą 60 mln. litų sumą, bus atliekamas pirmumo vertinimas remiantis šiais kriterijais: pareiškėjas nėra gavęs ES investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, turi daugiavaikę šeimą, mažų vaikų ir kita.

Miestiečiai nuvilti

Klaipėdos rajone iki šiol inventorizuota per 13 tūkst. tonų, Kretingos rajone - per 16 tūkst. tonų asbesto turinčių stogų, skaičiuojant gyvenamuosius namus, pagalbinius ūkio pastatus bei visuomeninius ir gamybinius pastatus. Tačiau pagal programą bus finansuojamas tik gyvenamųjų namų ir viešojo naudojimo pastatų senų šiferinių stogų keitimas ir tik gyvenantiesiems kaime.

"Miestiečiai, pateikę savivaldybei duomenis, kad nori pasikeisti stogus, jaučiasi nuvilti. Žmones stebina ir tai, kad nekeičiami iškart visos sodybos seni, aplinkai kenkiantys stogai, o tik gyvenamojo namo stogo danga, tuo tarpu ūkiniai pastatai tame pačiame kieme ir lieka su senu šiferio stogu. Kyla daug klausimų", - sakė Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vyresnioji specialistė Janina Brencienė.

Rajonų savivaldybių specialistai abejoja ir dėl to, ar gyventojai, kurie gali pretenduoti į šią paramą, suras pakankamai lėšų.

"Iš fondo remiama 50 proc. vertės ir skiriama ne daugiau nei 10 tūkst. litų suma. Finansavimas bus skiriamas asbestinių atliekų transportavimo iki utilizavimo vietos paslaugų pirkimui, statybinių - stogo keitimo - medžiagų įsigijimui. Statybos darbai, atliekami ūkio, rangos ar mišriuoju būdu, nebus finansuojami. Tad gyventojui pradžioje reikės turėti gana apvalią sumą pinigų senam stogui pasikeisti, nes paramą jis gaus tik įvykdęs projektą", - teigė Algirdas Ronkus, Klaipėdos rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas.

Asbestas - pavojingas sveikatai

Teisės aktais nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visose ES šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius yra uždrausta. Tačiau sąlytį su asbestu ar jo turinčiais gaminiais vis dar turi gana daug žmonių. Per daugelį metų Lietuvoje susikaupė tūkstančiai tonų asbesto. Anot visuomenės sveikatos specialistų, dūlėjant, trupant asbesto gaminiams, daugybė dulkių kyla į orą, vėjo pagalba išsisklaido aplinkoje. Taip asbestas gali patekti į plaučius.

Kenksmingas asbesto poveikis žinomas jau senai, tačiau tik palyginti neseniai atliktų tyrimų duomenimis įrodyta, kad onkologiniai kvėpavimo organų susirgimai susiję su asbesto dulkėmis. Anot medikų, rizika susirgti padidėja asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės priežastimi.