Stadionus griauti lengviau nei statyti

Pusę amžiaus gyvavusio stadiono istorija baigiasi - netrukus jis bus sulygintas su žeme dėl vis labiau pagreitį įgaunančių Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statybų.

Alternatyvos nėra

"Nors griovimo darbai dar neprasidėjo, jau kraustomės, vartus reikia išvežti. Be šansų, varžybų čia daugiau nebus, nors praėjusį sezoną vykdavo net po dvejas per dieną. Aikštė nebloga, prižiūrėjome juk, dirbome. Man širdį skauda", - sakė stadioną ilgus metus prižiūrėjęs Kęstas Pečiulis.

Praėjusį sezoną čia vyko Sekmadienio futbolo lygos (SFL) Klaipėdos zonos varžybos, kuriose dalyvavo 11 komandų, didžioji dalis iš jų atstovavo uostamiesčiui ir čia žaidė namų rungtynes bei treniravosi. Taigi, "Baltija" prieglobsčiu buvo tapusi daugiau nei porai šimtų įvairaus amžiaus mėgėjų, kurie šiuo metu nėra užtikrinti, ar miestas jiems pasiūlys kitą aikštę.

"Tai didelė bėda. Mano manymu, miestas, leidžiantis privačiai kompanijai griauti stadioną, privalėtų futbolo mėgėjams pasiūlyti lygiavertes sąlygas žaisti. Siekdami išsaugoti "Baltijos" stadioną galėtumėme rengti pilietines akcijas, tačiau jeigu sprendimo pakeisti jau negalima, vis tiek šią žinią paviešinsime. Klaipėdai tai garbės tikrai nepridės", - sakė SFL prezidentas Paulius Malžinskas.

Anksčiau turnyro rungtynės vykdavo Klaipėdos futbolo mokyklos aikštėje.

Ryja uostas

Tai jau antroji aikštė Klaipėdoje, kurio egzistencija baigiasi plečiantis uostui. Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje uosto kompanijos pietinėje miesto dalyje "prarijo" po Antrojo pasaulinio karo įrengtą futbolo aikštę, kuri atsidūrė rezervinėje uosto teritorijoje.

Būsimojo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo teritorijoje jau vyksta griovimo ir valymo darbai, netolimoje ateityje bus prieita ir prie stadiono.

"Šiuo momentu ten dar niekas nevyksta, išėjus pašalui darbai prasidės ir stadiono teritorijoje. Apie kompensacijas sportininkams nebuvo jokios kalbos - stadioną prieš 6 metus pirkome iš "Baltijos" laivų statyklos, jeigu jis būtų priklausęs miestui, gal ir būtų kalbų apie kitos aikštės įrengimą ar panašiai", - sakė UAB Keleivių ir krovinių terminalo vadovas Benediktas Petrauskas.

Terminalas turėtų pradėti veikti 2013 m. viduryje, o ten, kur dabar yra futbolo aikštės veja, bus įrengta keleivių laukimo salė bei automobilių stovėjimo aikštelės.

Beje, Klaipėdos miesto centrinis stadionas irgi patenka į rezervinės uosto teritorijos ribas.

---

Neigiamas balansas

Klaipėdos sportininkų namų specialistas Algirdas Plungė suskaičiavo 11 miesto gyventojų poreikiams skirtų sporto objektų, kurių Klaipėdoje neliko nuo Nepriklausomybės atgavimo. O naujų bazių, skirtų miestiečiams, per tą patį laikotarpį atsirado vos dvi - tai naujoji "Švyturio" arena ir iš bendrovės "Klaipėdos nafta" perimta sporto salė Melnragėje.

Miestui taip pat turėtų būti perduota ir salė Pilies gatvėje, tiesa, ją ketinama nugriauti.

Na, o istorija, be minėtų dviejų stadionų, jau galima laikyti sporto sales Vakarų laivų gamyklos teritorijoje, Dubysos, Joniškės ir Minijos gatvėse, šaudyklą Birutės gatvėje, šaudymo iš lanko bazę Giruliuose, baseinus Paryžiaus Komunos ir Įgulos gatvėse, sporto kompleksą prie dabartinės "Švyturio" arenos.

Nauji objektai - negreitai

Vasario pabaigoje Klaipėdoje viešint Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriui Klemensui Rimšeliui, vietos valdžia su juo kalbėjo apie dviejų naujų objektų - 50 metrų ilgio baseino ir sporto komplekso su nauju stadionu - statybas.

"Galbūt kooperuosimės su kaimyninėmis savivaldybėmis ir tai bus ne miesto, o regioninis kompleksas", - sakė savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Stadiono gali tekti laukti net dešimtmetį, ateinančius dvejus metus uostamiesčio gyventojai negali tikėtis ir 50 metrų baseino statybų pradžios. Geriausiu atveju, jeigu per 2013-uosius bus paruoštas techninis projektas, dalis jo statyboms skirtų lėšų bus skirta tik iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2014-2020 metams.

Planuojama, kad naujas baseinas bus pripažintas Nacionalinės svarbos objektu, jo statybos atsieitų apie 38 mln. litų.

"Keista, kad savivaldybės nesidomėjo kur kas pigiau kainuojančiais bei iš ES lėšų finansuojamais tipiniais projektais, pagal kuriuos statomi kompleksai su 25 metrų ilgio baseinais, nedideliais stadionais bei sporto salėmis. Praėjusio paramos laikotarpio metu tuo susidomėjo tik penkios savivaldybės", - sakė KKSD vadovas K. Rimšelis.

ISTORIJA. Girulių šaudymo iš lanko bazė - viena iš daugelio, Klaipėdoje sunykusių per Nepriklausomybės metus. Aštuntajame dešimtmetyje ji buvo laikoma viena iš geriausių ne tik Lietuvoje, bet ir Tarybų Sąjungoje. Klaipėdos Sportininkų namų archyvo nuotr.