Sprendžiama, ką daryti su Šernų tiltu

Grupės, vadovaujamos Savivaldybės mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės, posėdyje dalyvavo administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius, Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus, Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis ir vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė, Turto valdymo skyriaus vyriausias specialistas Petras Rimkus, Dovilų seniūnijos seniūnės padėjėjas Benediktas Duotas. Taip pat į pasitarimą atvyko Šernų ir Ketvergių bendruomenės pirmininkas Ramūnas Rudaitis.

Šernų tiltas, statytas 1871 m., yra registruotas Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamasis kultūros paveldo objektas ir jam suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo. Vis dėlto, tiltas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nėra valstybės ar savivaldybės apskaitoje – tai reiškia, kad kol kas jis yra bešeimininkis. Kai VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ pastatė naują tiltą, senasis nebėra nei kelio dalis, nei praėjimas pėstiesiems.

Savivaldybės taryba praėjusiame posėdyje priėmė protokolinį sprendimą įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos dėl tilto konservavimo ar restauravimo ir nuosavybės išaiškinimo.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėja A. Puzonienė pabrėžė, kad Savivaldybė šiuo metu negali imtis jokių tilto tvarkymo darbų, nes neturi nuosavybės teisių ir visos tilto konstrukcijos, tarp jų ir medinės, yra vertingoji savybė: „Kol nebus atlikti jų tyrimai, nieko daryti negalima. Savivaldybė visų pirma turėtų pasirūpinti įspėjamaisiais ženklais, kad tiltas yra nesaugus“. Dovilų seniūnija įpareigota kuo skubiau iškabinti apie pavojų įspėjančius ženklus, kad juos matytų ne tik vykstantys keliu, bet ir plaukiantys Minija po tiltu.

„Šernų tiltas yra XIX amžiaus palikimas, todėl Klaipėdos rajonui jis yra kultūros paveldo vertybė. Manyčiau, kad juo kaip kultūros paveldo objektu reikėtų pasirūpinti. Galbūt ne tik Savivaldybė, bet ir bendruomenė per vietos veiklos grupę ir projektinę veiklą galėtų ieškoti galimybių gauti lėšų ir jį sutvarkyti, kad tiltas būtų naudingas pėstiesiems ir dviratininkams, taptų įdomus turistams“, – sakė vicemerė R. Cirtautaitė.

Savivaldybei gavus atsakymą iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos, bus nedelsiant sprendžiama, kokių veiksmų reikėtų imtis toliau.