Sosnovskio barštis: išnaikinti neįmanoma, palikti negalima

Būtina veikti rajono mastu

Šukės kaimo gyventojas, rajono tarybos narys Povilas Turauskis teigė, jog Sosnovskio barščio sąžalynų – ir gerokai didesnių – yra visame mūsų rajone, ir kad pavieniai žmonės kovoti su šiuo augalu yra nepajėgūs.

„Reikia iniciatyvos – ir valstybinės, ir privačios, kad galėtume dalyvauti valstybinėse programose, kurių lėšos skirtos Sosnovskio barščiui naikinti. Šią problemą kelsiu rajono tarybos Kaimo reikalų komitete – būtinos priemonės viso rajono mastu, kad Sosnovskio barščio neliktų“, – teigė P. Turauskis, jį pavadinęs apleistų, nejudinamų žemių augalu – ten, kur žemė ariama ir nuolat dirbama, Sosnovskio barščio nesurastume. Paradoksas – specialiai į išdirbtą žemę sėjamas barštis menkai teauga, ir kai praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje jo sėklų buvo įvežta iš kitų respublikų ir jį norėta auginti kaip pašarą silosui gaminti, metodika nepasiteisino. „Neprigijo jis ir mūsų rajone – masiškai barščio silosui neaugino nė vienas kolūkis“, – prisiminė politikas, kurio pastebėjimu, žmonės vis daugiau sužino apie Sosnovskio barštį, jo keliamą grėsmę ir augalą apeina, taip išvengdami nudegimų. O kad barščio mažėtų, negalima leisti jam žaliuoti – tai vos ne vienintelis geriausiai pasiteisinęs būdas kovojant su šiuo augalu.

Kurorto komunaliniam ūkiui vadovaujantis mūsų rajono tarybos narys Konstantinas Skierus sakė, kad kaimyninė Palanga dėl Sosnovskio barščio problemų neturinti: „Prieš kelerius metus buvo išaugę keli pavieniai barščiai, kuriuos įveikėme cheminėmis priemonėmis. Ir tą barštį prie Akmenos upės reikia kuo greičiau nupjauti, apipurkšti herbicidais, nupjautą žiedyną sudeginti, po kiek laiko – vėl purkšti pakartotinai, ir problema bus išspręsta.“

Net ir pavienis Sosnovskio barštis gali kelti grėsmę, jeigu prie jo prisilies žmogus. Be to, vienas augalo žiedynas subrandina iki 35 tūkst. sėklų.

Anot jo, pjauti Sosnovskio barščių sąžalynus – vadinasi, rizikuoti žmonių sveikata, be to, daug rūpesčių ir dėl specialios aprangos, be kurios siųsti žmones pjauti barščio – nusikaltimas.

Nesibaigianti kova su barščiu

Rubuliuose gyvenanti pedagogė Asta Abramauskaitė sakė, jog kas nė karto nėra susidūręs su Sosnovskio barščiu, tas nė neįsivaizduoja, kokio masto bėdų gali pridaryti šis augalas. Jau kelerius metus intensyviai naikinanti šias piktžoles savo sodyboje ir gerokai apmažinusi jų plitimą, mokytoja prisipažino dar pralaiminti kovą prieš Sosnovskio barštį.

„Kai nusipirkau sodybą, Sosnovskio barštis joje jau augo. Apie jį nebuvau nieko girdėjusi, dar žavėjausi, koks tai gražus ir dekoratyvus augalas. Netgi į puokštes jo dėdavau, kol nepatyriau, kokių bėdų saulėtą dieną gali pridaryti šio augalo sultys: prisilietus – skaudžiai nudegina, po to pūslės labai ilgai gyja, o kai užsitraukia, ant odos dar ilgai lieka rudos pigmentinės dėmės, – ką pati patyrė, papasakojo sodybos šeimininkė. – O giminaičių vaikas, iš barščio pasidaręs dūdelę, veidą randais „papuošė“ dvejiems metams.“

Nusprendusi išnaikinti Sosnovskio barščio sąžalynus savo sodyboje, A. Abramauskaitė išbandė viską, kas įmanoma, ir priėjo išvadą, jog vis dėlto geriausia priemonė jiems naikinti – nuolatinis šienavimas.

„Pastebėjau, jog Sosnovskio barštis turi 4-erių metų ciklą: pirmaisiais metais pasirodo maži lapeliai, antraisiais – jie ūgteli, trečiaisiais jau matyti dideli augalui būdingi ir jį maitinantys lapai, o ketvirtaisiais metais pasirodo didžiulis žiedynas, kurį ir būtina sunaikinti, kad jis dar nesubrandino sėklų. Šienauti lapus pradedu kuo anksčiau – tiesiog neleidžiu jiems augti, ir augalas pritrūksta mitybinių medžiagų. Samdau techniką, kad susmulkintų nupjautus žiedynus, nes paliktas su visu kotu žiedynas kuo puikiausiai subrandintų sėklas – tiek daug gyvasties turi šis augalas“, – patirtimi dalijosi A. Abramauskaitė, Sosnovskio barščio šienauti išsiruošianti labiau apniukusią dieną ir rūpestingai pasirinkusi aprangą, kad tik koks lašas augalo sulčių neužtikštų ant odos. Prieš 3 savaites nušienavusi, šiomis dienomis ji vėl sakė kibsianti į Sosnovskio barštį.

Iškėlęs žiedyną ir subrandinęs sėklas, Sosnovskio barštis nunyksta, tačiau kiekvieno augalo sėklos – jų vienas žiedynas gali subrandinti iki 35 tūkst. – išbyra, suranda vietą dygti ir visas Sosnovskio barščio vystymosi ciklas prasideda iš naujo.

Yra žinoma, jog pirmaisiais metais sudygsta nuo 20 iki 70 proc. barščio sėklų, antraisiais – nuo 30 iki 60 proc. nuo nesudygusiųjų pirmaisiais metais, būna, jog sėklos išdygsta ir po 5-6, ir po 12-15 metų.

„Esu girdėjusi, jog gera kovos priemonė yra arimas, tačiau sodyboje, ypač esančioje kalvotoje vietoje, kokioje ir gyvenu, arimo nepritaikysi, be to, kaskart samdyti techniką yra per brangu, – sakė A. Abramauskaitė. – Labai blogai, kad privačiose sodybose, sklypuose žmonės yra palikti likimo valiai kovoje su Sosnovskio barščiu. Ir atsitinka taip, kad vieni naikina, o kiti to nedaro, bet ne iš pikto – juk kiek kaimuose senų žmonių, kurie tikrai nepajėgūs naikinti Sosnovskio barščio. Savivaldybės rūpestis turėtų būti sudaryti ar komisiją, ar darbo grupę, kuri ne tik įvardintų, kur auga ši piktžolė, bet ir parengtų priemones, kaip padėti bėdon ne savo valia patekusiems žmonėms.“

Rajono Savivaldybės atstovė ryšiams su visuomene Gintarė Puidokienė patvirtino, jog Savivaldybės taryba savo sprendimu yra patvirtinusi Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos priemonių planą. Pagal jį skiriamos lėšos chemikalams, kuriais purškiamas Sosnovskio barštis, pirkti. Tačiau lėšos yra skiriamos ne privačių valdų savininkams, bet bendrojo naudojimo teritorijoms prižiūrėti. „Seniūnijos, žinodamos, ar jų valdose yra plotų su Sosnovskio barščiu, numato kovos priemones ir po truputį naikina šią piktžolę. Neblogai tai padaryti sekėsi Kūlupėnų seniūnijai, kuri būtent ir pasinaudojo specialiosios programos lėšomis“, – teigė Savivaldybės specialistė.

FAKTAI

Sosnovskio barštis – sukultūrintas laukinis augalas, savaime augantis Kaukaze. Tai buvo padaryta po Antrojo pasaulinio karo, Stalinui nurodžius. Todėl vėliau, sužinoję apie Sosnovskio barščio keliamą pavojų, valstiečiai šį augalą praminė „Stalino kerštu“. Manyta, kad Sosnovskio barštis išspręs pašarų problemą.

Sosnovskio barštis pavojingas: dėl jame esančių furokumarinų prisilietus galima patirti I-III laipsnio nudegimus, tai – visa stelbianti piktžolė, įsigalėjus Sosnovskio barščiui, keičiasi ekoaplinka, nes jis išstumia kitus augalus.

Sosnovskio barštis yra augalų rūšis, kuri nuo 2001 m. Lietuvoje įtraukta į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą.

Sosnovskio barštis gamtoje teturi vieną natūralų priešą – barštinę kandį, kurios lerva įsitaiso augalo stiebe ir juo kildama bei maitindamasi sunaikina žiedpumpurį. Tačiau nėra ištirta šios kandies maitinimosi grandinė, todėl nežinia, ar užleidus barštinę kandį ateityje nereikėtų kovoti su ja pačia.

Iki pat šių dienų Sosnovskio barštis auginamas Komijoje (Rusija) ir naudojamas gyvuliams šerti.