Sodininkai ieško kelių gerovės link

Skaičiuojama, jog aplinkinėse sodų bendrijose nuolat gyvena dešimtys tūkstančių iš miesto išsikėlusių žmonių, kurie tinkamas sąlygas gali susikurti tik savo valdose, o tvarkantis aplinkui savarankiškus sprendimus priimti sudėtinga. Be kita ko, bendrijų bandymai pretenduoti į Europos Sąjungos fondų lėšas atsimuša kaip į sieną.

Manoma, jog šias ir kitas kliūtis padėtų įveikti ne bendrijos, o asociacijos statusas, todėl jau šią vasarą de facto tikriausiai pradės veikti "Vakarų Lietuvos sodai" - didžiausių sodų bendrijų "Dituva" ir "Vaiteliai" junginys, prie kurio vėliau prisiglaus ir mažesnės bendrijos.

[CITATA]

Idėjos autoriai ramina - sodininkams šis sprendimas papildomai nekainuos, paraleliai su nauja organizacija kaip juridiniai asmenys išliks ir pačios bendrijos.

Nori svaresnio žodžio

Privažiuojamieji keliai, gatvių būklė, jų apšvietimas, autobusų stotelės, mokesčiai už atliekų surinkimą, bendruomenės narių poilsiui skirtų vietų trūkumas - tai yra pagrindinės sodininkus kamuojančios problemos, kurias spręsti jie privalo už savo lėšas.

"Šiuo metu visiškai nesusikalbame su rajono valdžia - kalba baigiasi surinkus iš sodininkų mokesčius, o įvairias problemas turime spręsti patys. Mes neprašome milijonų, bet tiek, kiek reikia, šiuo metu tikrai negauname", - sakė "Dituvos" pirmininkas Tadas Vaitkus.

Didžiausia regiono bendrija (apie 6,5 tūkst. narių) į asociaciją jungsis su "Vaiteliais" (3,3 tūkst. narių), prie jų žada prisidėti "Tolupis", "Gulbė" ir "Smiltelė".

"Bent pusė bendro skaičiaus jau būtų didžiulė masė, į kurios nuomonę valdžiai teks atsižvelgti", - sakė jis.

Pirmininkas pastebėjo, jog net šimtą gyventojų turintis kaimas šiuo metu gali pretenduoti į ES paramą bendruomeniniams tikslams, o bendrija, kurioje gyvenamąją vietą deklaravę apie 2 tūkst. gyventojų, pagal įstatymus europinių pinigų gauti negali.

"Tikimės, kad asociacija padės išspręsti ir šią problemą", - sakė T. Vaitkus.

BĖDOS. Privažiuojamieji keliai, gatvių būklė, jų apšvietimas, autobusų stotelės, mokesčiai už atliekų surinkimą, bendruomenės narių poilsiui skirtų vietų trūkumas - tai yra pagrindinės sodininkus kamuojančios problemos.

Kurs už savo pinigus

Istorija rodo, kad sodų bendrijose vieningus sprendimus priimti sudėtinga: susirinkimuose dažnai dalyvauja nedidelė dalis bendrijų narių, o sprendžiant įvairius klausimus bendruomenė pasidalija į dvi priešingas stovyklas, priimti sprendimai neretai baigiasi teismų procesais, bendrijose tvyro revoliucinės, o ne vienybės nuotaikos.

Tad dėl asociacijos įkūrimo susirinkimuose sodininkų pritarimo neprašyta - tam, kad reikalas neužtruktų. Tikimasi, jog ji, kaip juridinis asmuo pradės veikti ir pirmųjų realių darbų imsis jau šią vasarą.

Bendrijų neatsiklausę pirmininkai tikina į asociacijos kūrimą investuojantys savo lėšas ir bendrų fondų neliečiantys.

"Bendrijos veiks kaip veikusios, o asociacijos veikla irgi gins jų interesus - manome, kad ji padės išspręsti įsisenėjusias problemas. Todėl ji ir kuriama. Ar mūsų sprendimas bus teisingas - parodys laikas", - sakė bendrijos "Vaiteliai" pirmininkas Rimtautas Aniulis.

Galėjo veikti šalies mastu

Iki šiol Klaipėdos regiono sodininkai buvo Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos (LSBA) nariai ir, T. Vaitkaus teigimu, buvo pagrindiniai šios organizacijos maitintojai, nors nauda esą nebuvo adekvati, tad narystės atsisakoma.

"Nežinau, kodėl jie kuria savo asociaciją, jeigu galėjo veikti mūsų vardu, juk 3 iš 7 valdybos narių buvo klaipėdiečiai. Būtų lengviau: per veiklos dešimtmetį mes jau žinomi žiniasklaidai ir valdžios įstaigose, o naujajai organizacijai prireiks kelių metų vien tam, kol apie juos kas išgirs", - taip į klaipėdiečių pasitraukimą reagavo LSBA pirmininkas Eidigintas Germanavičius.

Be to, jis priminė, jog jau ankstesnio darbo rezultatas yra bręstančios įstatymo pataisos, pagal kurias sodo bendrija būtų laikomas atskiru administraciniu vienetu, kuris ir galės pasinaudoti ES parama, o asociacijoms šiuo metu tokia teisė nesuteikiama.

"Kaip jiems seksis, parodys laikas. Liaudies išmintis byloja, jog jeigu nori ką nors sugadinti, pirmiausiai suskaldyk - atskirus gabaliukus "sutvarkyti" lengviau", - sakė E. Germanavičius.

Sodininkai neignoruojami

Klaipėdos rajono mero pavaduotojas Kęstutis Cirtautas nelinkęs galvoti, kad dėl visų problemų soduose reikia kaltinti valdžią.

"Pirmiausia, rajono savivaldybė sodininkų neignoruoja, visada būna atsakymai į paklausimus, o problemos sprendžiamos pagal galimybes. Kalbant apie pajamų mokesčio surinkimą, reikėtų priminti tai, kiek sodų bendrijose yra deklaravę gyvenamąją vietą ir kiek žmonių juose gyvena nuolat. Todėl ir apmaudu sąžiningiesiems. Gerai, kad tai pradedama suprasti, ypač Jakuose, Slengiuose", - teigė mero pavaduotojas.

Jo manymu, sprendimas kurti asociaciją yra protingas ir pasiteisins bendrijoms siekiant gerovės.

"Aš nežinau, ko jie sieks konkrečiai, bet tai, kad bendram tikslui susivienija daugiau galvų ir priimami kolegialūs sprendimai, yra gerai", - sakė K. Cirtautas.

Politikas pastebėjo, kad iki šiol ne visos bendrijos vienodai sprendžia iškilusias problemas.

"Yra aktyvių ir pasyvių pirmininkų. Vieni nuolat į mus kreipiasi ir siūlo įvairiausias idėjas, o kiti net kviečiami neatsiliepia", - sakė jis.

Masiškai į sodus nesikelia

Sodininkų asociaciją kurti nusprendę bendrijų vadovai teigia, kad aplink Klaipėdą šiuo metu sparčiai kyla sklypų ir būstų kainos, susidomėjimas gyvenimu čia taip pat auga, tad aplinkos gerinimas tik suteiktų daugiau patrauklumo ne tik dabartiniams gyventojams, bet ir šiose vietose apsigyventi planuojantiems žmonėms.

Nekilnojamojo turto ekspertai tik iš dalies pritaria pirmininkų teiginiams.

"Yra tokių požymių, bet susidomėjimas nekilnojamuoju turtu sodų bendrijose pavasarį juntamas visada. Apskritai, šiuo metu suaktyvėjimas juntamas visoje nekilnojamojo turto rinkoje, stebimas ir nežymus kainų augimas. Miesto ribose esančios bendrijos jau seniai virto gyvenamaisiais kvartalais, žmonės persikelia ten, kur yra komunikacijos, pavyzdžiui, į Kiškėnus. Bendrų tendencijų nėra - kiekvienoje bendrijoje jos skirtingos", - sakė nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" vadovas Algimantas Bružas.