Smiltynės ateitis – zona be automobilių

Šiltojo sezono metu šiauriausia Kuršių nerijos pusiasalio dalis tiesiog dūsta nuo automobilių, kurie užkemša siaurą pamario promenadą, pilną pėsčiųjų, dviratininkų, arklių tempiamų karietų. Važinėja ir elektra varomas traukinukas.

Artūras Šulcas: „Mūsų tikslas – nulinė taršos emisija Smiltynėje, į kurią žmonės atvyksta pakvėpuoti grynu oru, o ne automobilių išmetamosiomis dujomis.“

„Savivaldybės administracijai duota užduotis parengti priemonių planą, išanalizuoti situaciją, kaip būtų galima išlaisvinti Smiltynę nuo mašinų srautų. Sprendimas apmokestinti automobilių stovėjimą šioje teritorijoje norimų rezultatų nedavė. Mūsų tikslas – nulinė taršos emisija Smiltynėje, į kurią žmonės atvyksta pakvėpuoti grynu oru, o ne automobilių išmetamosiomis dujomis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas.

Planuose – atitvarai

Šiauriausioje Kuršių nerijos dalyje Kopgalyje įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus (LJM) ir delfinariumas bei itin švariu jūros vandeniu garsėjantis Smiltynės paplūdimys šiltuoju metų laiku būna perpildyti lankytojų.

Nuo Senosios perkėlos, kurioje keliami tik pėstieji ir dviratininkai, į Kopgalį veda vienintelė gatvė palei Kuršių marias, savotiška promenada, turinti palyginti siaurą šaligatvį. Apie 2 km ilgio ruožu vienu metu keliauja pėstieji, rieda dviratininkai, arklių tempiamos karietos, važiuoja automobiliai. Retas Smiltynės svečias naudojasi puikiu miško keliuku, nuvedančiu tiesiai prie LJM.

Nuo 2016-ųjų Klaipėdos tarybos sprendimu automobilių stovėjimas Smiltynėje ir Kopgalyje – mokamas: ši zona prilyginta brangiausiai Klaipėdos miesto savivaldybėje ir siekia 0,9 euro už valandą. Taip bandyta atgrasyti ratuotus poilsiautojus.

„Tačiau pamatėme, kad ypač užsieniečiams tokia rinkliava nėra motyvas mašinas palikti kitame krante arba prie perkėlų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse. Karštą dieną iš kelto pasipila daugybė žmonių, visi jie traukia pamario promenada, šaligatvyje vos prasilenkia, todėl eina gatve, kuria zuja automobiliai. Priėmėme principinį politinį sprendimą bent nuo 2019-ųjų paversti Smiltynę teritorija be taršių transporto priemonių“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo A. Šulcas.

Kai bus įgyvendinti politikų užmojai, turistai į delfinariumą savo automobiliais nebegalės atvykti. Deniso Nikitenkos nuotr.

Jo teigimu, įrengti atitvarus ar pastatyti eismą draudžiančius ženklus būtų paprasčiausia, tačiau prieš tai reikia atlikti daug namų darbų. „Yra variantas ties Naująja perkėla įrengti automatinius atitvarus, kad į Smiltynę galėtų įvažiuoti tik specialusis autotransportas, elektromobiliai, autobusai, vietos gyventojų, LJM ir delfinariumo, Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojų, miškininkų, veikiančių kavinių aptarnaujančio personalo automobiliai ir panašiai. Paprasti lankytojai turėtų palikti savo mašinas stovėjimo aikštelėje, o dar geriau – kitame marių krante, Klaipėdoje. Arba turėtų žinoti, kad įvažiavus į Smiltynę už stovėjimą teks pakloti nemenką pinigų sumą: pavyzdžiui, 5 arba 10 eurų už valandą“, – teigė vicemeras.

Norint apriboti eismą reikėtų organizuoti ir papildomus susisiekimo būdus. „Pirmiausia reikės bendros mūsų savivaldybės, LJM ir AB Smiltynės perkėlos pozicijos, kuria viešai būtų skatinama nevykti į Smiltynę automobiliais. Apie tai žmonės, ypač užsienio turistai, turėtų būti informuojami dar žemyne. Nuo Naujosios perkėlos pagal grafiką kursuotų miesto autobusai, paslaugas galėtų teikti elektra varomos autorikšos, vadeliotojai karietomis. Naujajai tvarkai reikia gerai pasirengti“, – aiškino A. Šulcas.

Apie 2 km ilgio ruožu vienu metu ne tik keliauja pėstieji, rieda dviratininkai, arklių tempiamos karietos, bet ir važiuoja automobiliai. Deniso Nikitenkos nuotr.

Būtinos alternatyvos

Su tuo, kad vasarą Smiltynės pamarys tampa pavojinga zona pėstiesiems dėl nuolat promenada zujančių automobilių, sutiko ir Smiltynės seniūnaitė Inga Dailidienė. „Atvyksta šeimos su mažamečiais vaikais, vežimėliais, dviratukais, joms keliauti link Jūrų muziejaus tampa savotišku iššūkiu, nes šaligatvis – siaurutis. Šį mėnesį atidarytas atnaujintas akvariumas, todėl, kai prasidės šiltasis sezonas, lankytojų bus dar daugiau. Kitas dalykas, krantinė prie delfinariumo remontuojama, todėl keltai tiesiai iki jo nebekelia, tad atvykusieji eina pėsčiomis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė seniūnaitė.

Visgi I. Dailidienė teigė, kad prieš uždraudžiant įvažiuoti į Smiltynę reikėtų išanalizuoti visas pasekmes ir tik kruopščiai pasirengus taikyti naujoves. „Jei žmonės bus skatinami į Smiltynę nevykti automobiliais, jiems reikės alternatyvių susisiekimo priemonių. Kur, pavyzdžiui, palikti mašinas žmonėms, atvykusiems iš Nidos iki Naujosios perkėlos? Kaip nuo Naujosios perkėlos nusigauti iki Kopgalio, jei turi mažamečių vaikų, mamoms su vežimėliais? Galų gale ir Smiltynės gyventojai sulaukia svečių, atvyksta jų giminaičių, tad ar ir tokiais atvejais reikės palikti mašinas kitame krante?“ – svarstė I. Dailidienė.

klaipedosliberalai.lt nuotr.

LJM direktorė Olga Žalienė politikų rengiamus pokyčius vertino santūriai. „Lankytojų srautai ypač į delfinariumą vasarą yra tikrai labai dideli: po 3–4 tūkst. žmonių kasdien, o per metus – apie 350 tūkstančių. Nemanau, kad žmonių srautai pasikeis ir atidarius LJM akvariumą, nes tie patys žmonės lanko ir delfinariumą, ir muziejų. O įvedus mokamą stovėjimą Smiltynėje ir prie LJM eismas tikrai tapo daug tvarkingesnis. Tiek LJM, tiek delfinariumas turi būti kuo labiau prieinami žmonėms, todėl planuojamą draudimą turistams atvykti savo mašinomis vertinu atsargiai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

O. Žalienė pabrėžė, kad prieš įvedant eismo ribojimus reikėtų praplėsti ir alternatyvaus susisiekimo su Smiltyne, Kopgaliu galimybes. „Pavyzdžiui, įrengti daugiau mažųjų, keleivius plukdančių laivelių švartavimosi vietų Kopgalyje. Jei jau siekiama Smiltynę paversti zona be mašinų, žmonėms turi būti pateikta kiek įmanoma daugiau kitų variantų atvykti į šią teritoriją“, – siūlė LJM vadovė.