Skandalingajam Medelynui - nauja vizija

Žadama, kad Medelyno ir aplinkinių sklypų, iš viso sudarančių 50 ha ploto teritoriją, detaliojo plano projektą rengs ne tie, kurie pasiūlys mažiausią kainą, o tie, kurie laimės atvirą konkursą.

Apipinta skandalų

Skandalingos Medelyno istorijos pradžia siekia dar 1997-ųjų lapkritį, kai buvo pasirašyta bendros Lietuvos-Danijos UAB "Miško verslas" steigimo sutartis. Steigiant šią įmonę Klaipėdos savivaldybės UAB "Klaipėdos dekoratyviniai augalai" už 2,31 mln. Lt įsigijo 34 proc. jos akcijų, o trys Danijos kompanijos - "Heguskoj Aps", "Stald Hojmark" ir "Honmo Holding A/S" - po 22 proc. akcijų, už kurias turėjo sumokėti po 1,495 mln. Lt.

SIŪLYMAS. Į būsimo Medelyno kvartalo viziją siūlyta "įklijuoti" ir senąją Labrenciškę, ir statomą šv. Pranciškaus Asyžiečio onkologinį centrą. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Klaipėdos dekoratyviniai augalai" už akcijas atsiskaitė ne pinigais, o turtu - "Žuvėdros" stovykla Giruliuose (8,34 ha šalia jūros), medelyno teritorija su pastatais Labrenciškėje (39,9 ha) bei sklypu ir šešiais pastatais Kretingos gatvėje, šalia Danės upės (7,5 ha). Danijos pusės steigėjai už akcijas turėjo atsiskaityti pinigais.

Po kelerių metų miesto valdžia atsibudo, kad dalies pinigų - 2,99 mln. Lt - danai už akcijas taip ir nesumokėjo, o neapmokėtos akcijos buvo neteisėtai perparduotos kelioms Lietuvos bendrovėms. Dėl to Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2000 m. sausį buvo iškelta baudžiamoji byla, vėliau dar savivaldybė kartu su prokuratūra pateikė ieškinį, kurio vertė siekia beveik 3 mln. Lt. Deklaruota, kad tokiu būdu siekiama, jog miestui sugrįžtų vertingos teritorijos. Tačiau prarasto turto taip ir nepavyko susigrąžinti.

Naujas vingis itin painioje istorijoje prasidėjo tuomet, kai buvo pradėti likviduoti "Klaipėdos dekoratyviniai augalai". 2004 m. pakeistas likvidatorius savivaldybę informavo, kad ši bendrovė yra įsiskolinusi 300 tūkst. litų ir kartu pareiškė, jog jos valdomas "Miško verslo" akcijas pageidauja pirkti kitas akcininkas - UAB "Eurovesta". Jai ir buvo leista įsigyti akcijas už 5 mln. litų.

Tuomet žibalo į ugnį įpylė įmonė "Geležies laužas", susijusi su prieštaringos reputacijos verslininku Vadimu Kastujevu, 2010-aisiais Maskvoje nuteistu dėl sukčiavimo stambiu mastu.

"Geležies laužas" tada už "Dekoratyvinius augalus" pareiškė siūlantis 17 mln. litų. Dėl šios istorijos J. Simonavičiūtė beveik trejus metus turėjo minti teismų slenksčius ir įrodinėti, kad ji nepiktnaudžiavo tarnyba, o valstybė dėl jos kaltės neprarado kone 12 mln. litų. Jos tiesą 2009-aisiais galiausiai įrodė Aukščiausiasis Teismas.

Teismuose paaiškėjo, kad "Geležies laužas" tuo metu neturėjo finansinių galimybių už tokią sumą įsigyti "Miško verslo" akcijų, todėl materialinė žala miestui nebuvo padaryta. Teismas taip pat pabrėžė, kad pirmenybė įsigyti akcijas yra teikiama bendraturčiams.

Žlugusi vizija

Liovusis teismams "Eurovesta" buvo pradėjusi braižyti Medelyno ateities vizijas.

2009-aisiais miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitetui pristatytuose sklypo Labrenciškės g. 11 detaliojo plano sprendiniuose buvo numatytas 4 500 žmonių skirtas gyvenamasis kvartalas. Teritorijos išvystymo koncepcijai po kelių svarstymų buvo pritarta Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektų ekspertų taryboje.

Planuota, kad visą sklypą kirs pėsčiųjų alėja, vesianti iki pietine sklypo riba tekančio upelio bei tvenkinio, palei kuriuos planuotos rekreacinės teritorijos su pėsčiųjų ir dviračių takais.

Toliau nuo kelio į Palangą, vakarinėje pėsčiųjų alėjos pusėje, regėti individualūs gyvenamieji namai, tarp kurių buvo numatyta galimybė įrengti tvenkinukus, šalia - mažaaukščiai blokuoti gyvenamieji namai. Rytinėje teritorijos dalyje planuoti daugiabučiai gyvenamieji namai. Palei kelią į Palangą buvo numatyta statyti daugiafunkcinius namus su visuomeninės, komercinės paskirties patalpomis, garažais. Iš viso buvo suplanuota pastatyti 42 individualius namus bei 1 300 butų.

Labiausiai į šiaurės vakarus nutolusioje teritorijos dalyje planuojama statyti vaikų darželį. Dar vienas vaikų darželis bei mokykla su stadionu projektuoti pietrytinėje sklypo dalyje, arčiau kelio į Palangą.

Detaliojo plano užsakovai žadėjo įsipareigoti sutvarkyti Labrenciškės gatvę bei įrengti dar tarybiniais laikais numatytą tiesti antrąją kelio į Palangą juostą, šviesoforo reguliuojamą sankryžą su Labrenciškės gatve bei reikiamą autobusų sustojimo aikštelių skaičių. Prie minėtosios sankryžos turėjo atsirasti visuomeninės-komercinės paskirties centras.

Tačiau 2010 m. rudenį pasibaigusi Medelyno sklypo nuomos sutartis "Miško verslui" nebebuvo pratęsta ir jis nuo 2011-ųjų birželio vėl yra įregistruotas kaip laisva valstybinė žemė.

UAB "Miško verslas" buvo išregistruota tais pačiais 2010-aisiais, tačiau vietoje jos gimė trys įmonės - "Labrenciškės investicija", "Danės kranto investicija", "Kopų žuvėdros investicija".

320 tūkst. litų žemės nuomos mokesčio (metinis jos dydis siekė apie 147 tūkst. litų) skolą už Medelyno teritoriją perėmė "Labrenciškės investicija", kurią savivaldybė padavė į teismą.

Pasak savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino, teismui priteisus skolą ir prasidėjus išieškojimo procesui, pernai sausį savivaldybė sulaukė "Labrenciškės investicijos" pasiūlymo iš karto padengti didžiąją dalį skolos, o vėliau - ir likusią jos dalį su delspinigiais.

"Kadangi visada esame suinteresuoti atgauti skolas, o ne inicijuoti bankroto procesus, su pasiūlymu savivaldybė sutiko. Iškart buvo pervesta apie 200 000 litų, o vėliau ir likusieji pinigai. Šiuo metu "Labrenciškių investicija" neturi jokių įsiskolinimų", - sakė A. Kačalinas.

Pasak savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus specialistės Almos Truncienės, "Labrenciškės investicijai" yra likęs tik nedidelis sklypas apie jos valdomus pastatus.

Jei Medelyno teritorija sugrįžo valstybei, tai buvusios stovyklavietės "Žuvėdra" teritorija iki 2089 m. yra išnuomota bendrovei "Kopų žuvėdra". Ji pernai skelbė ketinanti čia statyti gyvenamąjį kvartalą.

Vėl išnuomos

Pasak savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo poskyrio vedėjos Mantės Černiūtės-Amšiejienės, Medelynui sugrįžus į valstybės glėbį, buvo nutarta iš naujo braižyti šios teritorijos ir jos gretimybių viziją. Taigi bus planuojama jau didesnė - apie 50 ha ploto - teritorija.

Prieš parengdama sąlygas ir paskelbdama planavimo konkursą Klaipėdos miesto savivaldybė inicijavo jo aptarimą su uostamiesčio architektais, projektuotojais, savivaldybės specialistais, greta planuojamos teritorijos esančių objektų atstovais, nekilnojamojo turto pardavimo specialistais.

Norima išsiaiškinti, kokiu principu ši teritorija turėtų būti planuojama, o paskui jau konkurso būdu bus atrinkta geriausia idėja. Deja, premijavimo fondo neturima, tačiau su konkurso nugalėtoju bus deramasi dėl plano projekto rengimo. Nors neatmetama galimybė, kad toje teritorijoje interesų turintys stambieji verslininkai įsteigs premijų fondą.

Anot savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko, kai bus parengtas Medelyno teritorijos detalusis planas, žemę ketinama vėl išnuomoti.

Ko pageidauja?

Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika prisipažino, kad kol kas aiškių vizijų šioje teritorijoje neturima, ji nėra išvystyta, tad, jo manymu, ji tiktų energetinėms naujovėms išbandyti. Tai gali būti unikalus nulinės energijos kvartalas šalia miško, per kurį galima labai greitai nueiti prie jūros.

Pasak A. Mureikos, planuojant naują kvartalą reikėtų nebedaryti ankstesnių klaidų, kai nesuplanuojama vieta, kur galėtų rinktis bendruomenė.

"Plėstis miestui nebereikia, jam reikia didinti gyventojų skaičių", - savo ruožtu sakė K. Macijauskas.

Jis ragino galvoti ir apie tai, ką daryti, kad žmonės nebėgtų iš Klaipėdos - esą būtina statyti tokius namus, kuriuos jie galėtų įpirkti.

Aptarimo metu buvo išsakyta nuomonė, kad Medelyno teritoriją planuoti turėtų ne vien architektai, kad reikėtų pasitelkti ir kitų sričių specialistus. Tačiau savivaldybės atstovai baiminasi, kad parengus griežtas konkurso sąlygas, nebus jame dalyvaujančiųjų, ir teks planavimo paslaugas pirkti už mažiausią kainą.

Nori žemiškų dalykų

Aptarime dalyvavęs Šilojų seniūnaitis Aurimas Mockus atkreipė dėmesį į tai, kad be gražių naujų idėjų planuojant naują teritoriją reikia nepamiršti paprastų žemiškų dalykų - numatyti susisiekimą, kad ne visas transportas būtų nukreiptas į vieną Labrenciškės gatvę.

A. Mockaus manymu, aplinkiniai gyventojai neprieštarautų, kad kaimynystėje atsirastų toks modernus gyvenamasis kvartalas, svarbu, kad ne kareivinės bus statomos.

Nekilnojamojo turto bendrovių atstovai savo ruožtu pirminė, kad žmonėms šiuo metu labiausiai rūpi, kiek jie žiemą mokės už šildymą, o ne koks vaizdas už lango, tad į auštus daugiabučius jie nebesiveržia.

Architekto Edmundo Andrijausko nuomone, norint gauti gerą rezultatą numatomoje planuoti teritorijoje, reikia parengti gerą užduotį. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Dragūnų kvartale, prie sankryžos natūraliai formuojasi dar vienas miesto centriukas, tad klausė, ar reikėtų Medelyno kvartale formuoti naują centrą.

Taip pat siūlyta senąją Labrenciškę "klijuoti" prie Medelyno kvartalo ir taip gerinti žmonių gyvenimo sąlygas, įtraukti į būsimojo kvartalo viziją ir šv. Pranciškaus Asyžiečio onkologinį centrą.