Skaičiuoja su pernykščiu sniegu ištirpdytus pinigus

Įtarimų, kad pinigai sniegui Kretingoje valyti galėjo būti „išpūsti“, kilo pirmąkart į Kretingos rajono savivaldybės tarybą su visuomeniniu rinkimų komitetu „Kretingos kraštas“ išrinktai Vaidai Jakumienei, tarybos Kontrolės komiteto narei. Aiškintis lėšų panaudojimo skaidrumą buvo sušauktas Kontrolės komiteto posėdis.

Neigė perteklinį išlaidavimą

Sniegui nuo gatvių, šaligatvių ir kelių valyti Savivaldybės biudžete visoms 9 seniūnijoms buvo numatyta 80 tūkst. eurų.

Atskira pinigų eilutė biudžete yra skirta gatvėms, keliams laistyti, šie pinigai seniūnijoms išdalinami proporcingai jose esančių gatvių, kelių ilgiui, kai pinigai sniegui valyti yra bendroje sumoje, iš kurios seniūnijoms pagal poreikį juos dalina Savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės tarybos opozicijai priklausanti Kontrolės komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė netruko pastebėti, kad pernykštę žiemą išlaidos sniegui valyti išaugo ne vien Kretingos miesto, bet ir kitose seniūnijose.

Tą patvirtino ir Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė, pareiškusi, kad kitų 8 seniūnijų bendros sąnaudos šiai reikmei šoko nuo 6 iki 32 tūkst. eurų, t. y. daugiau kaip 5 kartus.

Per komiteto posėdį pasigirdo balsų, kad praėjusią žiemą gatvių, kelių priežiūra brango ir dėl rinkimų metų, nes gatvės, keliai galėjo būti itin kruopščiai valomi norint įtikti rinkėjams.

Kretingos miestą pagal sutartį su miesto seniūnija prižiūri Savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“.

Įmonės Aplinkos, gatvių ir apšvietimo priežiūros skyriaus vadybininkas Stasys Perkauskas, ekonomistė Vaiva Lukošienė tikino, kad tvarkant Kretingą žiemą išlaidaujama nebuvo, o išaugusias išlaidas lėmė gausiau negu ankstesnę žiemą iškritęs sniegas, skirtingos dviejų pastarųjų žiemų meteorologinės sąlygos. „Kretingos komunalininkas“ dirbo 55 dienas, kelininkai – 75-ias“, – argumentą neigiantį išlaidavimą pateikė jie.

S. Perkauskas atmetė ir įtarimus dėl galimo darbų prirašymo tvirtindamas, kad sniego valymo mašinose yra maršruto navigacinė įranga, ji kaupia apie atliktą darbą informaciją, ją galima patikrinti.

„Darbų ataskaitas, grįžus vairuotojams, darome kiekvieną dieną ir iškart jas persiunčiame seniūnijai“, – aiškino „Kretingos komunalininko“ specialistai. Keliams, gatvėms barstyti druską įmonė perka iš regiono kelius prižiūrinčios įmonės. Druskos apskaita taip pat esanti griežta.

„Ateinančią žiemą bus dar griežčiau – čekį išmuš iškart pasvėrus kaušą su druska“, – tarė S. Perkauskas. Iš 155 tūkst. eurų, išleistų sniegui Kretingoje valyti, 76 tūkst. komunalininkai sumokėjo už medžiagas.

„Kretingos komunalininkas“ nuo 2018 m. sausio mėnesio taiko naujus Savivaldybės tarybos padidintus miesto priežiūros paslaugų įkainius. Įmonės atstovai teigė išanalizavę kitų šalies miestų analogiškus įkainius.

„Palangos komunalininkai eina į tarybą dėl įkainių didinimo“, – pastebėjo V. Lukošienė, leidusi suprasti, kad „Kretingos komunalininko“ dabartiniai įkainiai yra pagrįsti. Tam pritarė ir Kontrolės komiteto narys Dovydas Bajoras, akcentavęs, kad, lyginant skirtingų įmonių atskirus įkainius, vieni yra didesni, kiti mažesni, tačiau vertinant vidurkius didelių skirtumų nesą.

Nagrinėdama žiemos laikotarpio „Kretingos komunalininko“ apskaitos dokumentus, V. Jakumienė aptiko neteisingai už atliktus darbus Kretingos miesto seniūnijai išrašytą 5,167 tūkst. eurų sąskaitą. Patikinusi, kad klaida buvo netyčinė, V. Lukošienė patvirtino, kad įmonė ją ištaisė.

Žlugdo savo įmonę

? „Kretingos komunalininkui“ Savivaldybė už Kretingos miesto priežiūrą šiandieną tebėra skolinga 105 tūkst. eurų.

Pernai įmonė dirbo nuostolingai. „Ar „Kretingos komunalininko“ direktorė tinkamai atstovauja bendrovės interesams? Kodėl Savivaldybei neskaičiuoja delspinigių?“ – klausė D. Bajoras.

Svarstantiems, ar nevertėtų Kretingos priežiūros paslaugas pirkti iš privatininkų, o „Kretingos komunalininką“ privatizuoti, pareiškė: „Pigiau ne visada yra geriau, privatininkas už kiekvieną papildomą darbą papildomai paprašys“ ir paskatino Savivaldybės įmonę stiprinti, modernizuoti, o dėl privatizacijos spręsti 200 procentų užsitikrinus, kad Savivaldybei tai bus naudinga. D. Bajoro įsitikinimu, yra būtina didinti įmonės darbuotojams atlyginimus.

„Palangos komunalininkų“ darbo užmokesčio vidurkis – 1400, mūsų – 1000 eurų“, – lygino jis, akcentavęs, kad Kretingos miestas yra tvarkomas gana gerai. „Įmonėje dirba mūsų rajono žmonės, juos geresniais atlygiais vilioja privatininkai“, – perspėjo politikas.

 "Gyventojai patenkinti, kai gatvės sutvarkytos, bet finansuose reikia įvesti tvarką. Palanga („Palangos komunalininkas“, – aut. past.) su mažesniais įkainiais geba dirbti pelningai.

Kur jūsų pelnas?“ – savo poziciją dėstė meras Antanas Kalnius. Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė pasigedo išlaidų miesto žiemos priežiūrai planavimo.

„Gal reikėtų imti kokį kelių žiemų vidurkį?“ – svarstė jinai, patvirtinusi, kad skolą „Kretingos komunalininkui“ grąžinti teks, nors dabar tam pinigų nėra, jų tikisi iš viršplaninių biudžeto įplaukų.

Politikus pastatė prieš faktą

„Kretingos komunalininko“ atstovai tvirtino, kad jie nežino, kiek bus skiriama pinigų sniegui Kretingoje valyti. „Mes esame tik paslaugos vykdytojai“, – sakė jie, o paslaugas užsako miesto seniūnija, pinigus joms apmokėti gaunanti iš Savivaldybės.

Dėl pinigų sprendžia, Savivaldybės biudžetą tvirtina bei biudžetinių metų eigoje ir tikslina Savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto posėdyje paaiškėjo, kad dėl papildomų pinigų sniegui valyti Kretingos miesto seniūnija į tarybą nesikreipė.

Nesikreipė nei buvęs seniūnas Stanislovas Juknevičius, nei jį kovo mėnesį pakeitusi Gintarė Liobikienė, nors jinai tvirtino, kad dėl šios problemos su Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėju kalbėjusi ne kartą.

„Jūs turite kreiptis į tarybą, iš jūsų turi ateiti raštas, kokia yra skola, kokias dar išlaidas planuojate“, – seniūnę ragino D. Bajoras.

„Nėra gera praktika darbus atlikti neturint pinigų“, – konstatavo Kontrolės komiteto narė Dalia Martišauskienė. J. Vaickienė paaiškino, kad tarybos tvirtinamas metinis Savivaldybės biudžetas negali būti deficitinis, todėl išvengti vienokio ar kitokio pinigų stygiaus kažkurioms reikmėms praktiškai esą neįmanoma.

Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas P. Černeckis priminė, kad biudžetas formuojamas kalendorinių metų pabaigoje, o žiema persikelia ir į Naujus metus. „Šią žiemą gatvių priežiūra buvo gera. Ateityje gal ne visur taip dažnai reikėtų valyti, kažko atsisakyti“, – sakė jisai.

J. Vaickienė siūlė spręsti, ar nevertėtų biudžete planuojamus pinigus sniegui valyti iškart paskirstyti seniūnijoms, kaip ir keliams, gatvėms laistyti – pagal gatvių, kelių ilgį. „Seniūnijos matytų, kad skirti pinigėliai baigiasi ir kreiptųsi į tarybą. Gal šiemet 80 tūkst. numatysime, o gal 200 tūkst. eurų reikės“, – pritarė meras.

Sniego Kretingos mieste ir rajone valymo išlaidos

2015–2016 m. – 64 tūkst. eurų

2016–2017 m. – 93 tūkst. eurų

2017–2018 m. – 62 tūkst. eurų

2018–2019 m. – 155 tūkst. eurų