Šiukšlių rūšiavimo nauda - finansiškai neapčiuopiama

"Kodėl žmonės, rūšiuojantys atliekas, galvoja darantys gerą darbą, už kurį turi būti apdovanoti? Rūšiavimas yra kiekvieno pareiga", - savo ruožtu tvirtina atliekų sistemos administratoriai.

Prašymo netenkino

Giruliuose esančio daugiabučio gyventoja Monika sąžiningai rūšiuoja atliekas, todėl, pasak jos, kiekvieną savaitę į buitinių atliekų konteinerį ji išmeta tik mažą maišelį šiukšlių. Tuo metu į antrinių žaliavų konteinerius iš jos namų esą patenka net du maišai išrūšiuotų žaliavų.

"Kadangi buitinių atliekų išmetu labai mažai, pradėjau mąstyti, kodėl aš turiu mokėti tokią pačią rinkliavą už šiukšles kaip ir tie klaipėdiečiai, kurie atliekų nerūšiuoja", - sakė klaipėdietė.

Moters pasakojimu, ji kreipėsi į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą (KRATC) ir paprašė, kad jai būtų sumažintas mokestis už buitines šiukšles.

"Manau, kad tie žmonės, kurie sąžiningai rūšiuoja atliekas, turėtų gauti atskirus mažesnius buitinių atliekų konteinerius ir atitinkamai mažiau mokėti vietinės rinkliavos. Tačiau kai aš tokius savo pasvarstymus išsakiau KRATC darbuotojams, išgirdau neigiamą atsakymą", - stebėjosi moteris.

Ji sakė negalinti patikėti, kad jau keletą metų skelbiama propaganda, kad rūšiavimas yra naudingas ir madingas, nes realiai žmonių sąmoningumas niekaip neskatinamas.

"Ant stiklo konteinerių net užrašyta "Mesti tik išplautus". Aš taip ir elgiuosi - naudoju vandenį, plaunu butelius, o kai noriu kompensacijos už tai - man atkiša špygą", - pyko aktyvi klaipėdietė.

Redakcija yra sulaukusi ir daugiau sąmoningais norinčių būti klaipėdiečių pastabų - esą norint rūšiuoti atliekas žmonės patiria didelių nepatogumų - bute turi stovėti kelios šiukšlinės arba atskiri maišai. Tuo metu užsienyje gyvenantys lietuviai grįžę pasakoja, kad ten prekybos centruose yra pirkti specialių šiukšlinių, suskirstytų į keletą atskirų skyrių. Tokios šiukšlinės ne tik patogios naudoti, bet ir nedarko interjero.

Neleidžia teisės aktai?

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus viršininkas Šarūnas Jonas Tamulis pabrėžė, kad teisės aktai nenumato galimybės atskiriems gyventojams sumažinti rinkliavą.

"Puiku, kad žmonės rūšiuoja. Bet kol vienas žmogus rūšiuoja, o kitas nerūšiuoja, kol nėra sukurta išrūšiuotų atliekų kontrolės sistema, teisinė bazė, neįmanoma kalbėti apie lengvatas ar nuolaidas sąmoningiems gyventojams. Mūsų bendrovės, kaip sistemos administratoriaus, tikslas - užtikrinti galimybę, kad visi norintys galėtų rūšiuoti", - aiškino Š. J. Tamulis.

Pasak KRATC atstovo, į rūšiavimą nereikėtų žiūrėti vien per savo finansinės naudos prizmę.

"Rūšiavimas mažina gamtos užterštumą, tausoja planetos medienos ir iškastinio kuro išteklius, mažina šiltnamio efektą, taupo mūsų pinigus naujų sąvartynų statybai. Rūpintis sveikesne ir švaresne aplinka yra kiekvieno žmogaus pareiga", - aiškino Š. J. Tamulis.

KRATC skyriaus viršininkas pasakojo, kad jam teko susipažinti su vieno Vokietijos regiono sistema. Rostoke kiekvienas namas turi vieną jam atstovaujantį asmenį - savininką, bendrijos atstovą ar namo administratorių. Jam yra suteikiamas atliekų konteineris, ir jis yra atsakingas, kad į jį atliekas mestų tik to namo gyventojai. Kontrolė labai griežta, todėl gyventojai gali pasirinkti rūšiavimo lygį - naudotis vienu ar net 8 skirtingais rūšiavimo konteineriais. Tie, kurie nerūšiuoja, gauna didesnį konteinerį ir moka didesnę rinkliavą. Viešose vietose Rostoke, skirtingai nei Klaipėdoje, konteinerių nėra.

"Klaipėdoje nėra individualaus rūšiavimo sistemos ir apskaitos. Tačiau nereiškia, kad rūšiuoti neapsimoka. Jei klaipėdiečiai padidins antrinių žaliavų rūšiavimą, į sąvartyną pateks mažesnis komunalinių atliekų kiekis. Vadinasi, mažiau reikės lėšų atliekų surinkimui bei sutvarkymui ir atsiras prielaidos rinkliavos mažinimui. Tačiau ne pavieniams žmonėms, o visiems", - aiškino Š. J.Tamulis.

Supirkimo kainos - juokingos

Š. J. Tamulis priminė, kad Klaipėdoje yra kitokia galimybė susimažinti mokesčius už atliekas - patiems gyventojams priduoti antrines žaliavas į supirkimo punktus ir šitaip esą padengti dalį rinkliavos išlaidų. Visgi antrinių žaliavų supirkėjai pastebi, jog norinčiųjų šitaip padengti dalį išlaidų nedaugėja. Motyvas paprastas - antrinių žaliavų kainos gana mažos. Pavyzdžiui, už kilogramą makulatūros mokama vos 10-12 centų, kilogramą stiklo - 10 centų, PET butelių - 30-50 centų.

"Turime nuolatinių klientų, kurie tiesiog jau dirba darbą. Pavyzdžiui, viena pensininkė mums nuolat pristato polietileną. Kone kasdien atveža su specialiu vežimėliu didžiulį maišą beveik po 20 kilogramų. Kadangi skaidraus polietileno tona kainuoja 500 litų, per mėnesį ji prie pensijos prisiduria po kelis šimtus litų. Iš kur ji gauna tiek polietileno? Niekas gerų vietų neišduoda", - pasakojo bendrovės "Veolia Environmental Services Klaipėda" direktorius Laimonas Žemaitis.

Jis sakė suprantantis, kad gyventojui, surinkus kad ir 20 kilogramų popieriaus, vežti jį per visą miestą, priduoti į supirkimo punktą ir gauti už tai vos keletą litų finansiškai neapsimoka.

"Žinoma, tuomet paprasčiau jį tiesiog išmesti į antrinių žaliavų konteinerius. Turiu pasidžiaugti, kad vadinamieji varpeliai pastaruoju metu užpildomi kur kas geriau nei ankstesniais metais. Gyventojai darosi sąmoningesni ir neprimeta to, ko nereikia", - sakė L. Žemaitis.

Neišvystyta užstato politika

Daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių veikia užstato politika, kai prekybos centruose gyventojai, priduodami skardines, plastiką ir kitas antrines žaliavas, gauna papildomų pajamų.

AKCIJA. Skiepyti meilę gamtai pradedame nuo mažumės - Klaipėdos darželiai aprūpinti specialiomis šiukšliadėžėmis, kad vaikai matytų, kaip rūšiuojamos atliekos ir šį įprotį parneštų į namus.

"Dažnai lankausi Skandinavijos šalyse ir pastebėjau, kad ten veikia elementarus būdas, kaip užsidirbti iš antrinių žaliavų. Tiesiog atėję į prekybos centrą plastikinius butelius ar alaus, gaiviųjų gėrimų pakuotes pirkėjai sumeta į specialų aparatą, kuris tas žaliavas susmulkina, o žmogui pateikia kvitą, kurį pateikęs kasininkui pirkėjas gauna atitinkamas nuolaidas nuo pirkinių sumos", - pasakojo dažnai į Norvegiją važinėjantis Robertas.

KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus viršininkas Š. J. Tamulis taip pat akcentavo, kad tokia sistema turėtų būti ir Lietuvos siekiamybė.

"Apie tai kalbama jau keletą metų, tačiau Vyriausybė kažkodėl delsia. Pavyzdžiui, Estijoje tokia tvarka jau galioja seniai ir labai sėkmingai", - sakė Š. J. Tamulis.

Jis pabrėžė, kad rūšiavimo propaganda Lietuvoje vyksta dar tik keletą metų, todėl esą tikėtis tokių rezultatų, kaip kitose ES šalyse, būtų naivu. Esą pirmiausia, ką siekia įvykdyti KRATC - aprūpinti gyventojus antrinių žaliavų konteineriais. Be to, vykdoma švietėjiška veikla.

"Suprantame, kad vyresnio amžiaus žmones priversti pakeisti savo įpročius nėra taip lengva. Todėl pradedame nuo jauniausios kartos. Dabar vykdoma akcija ir Klaipėdos darželiai aprūpinami specialiais antrinių žaliavų rūšiavimo komplektais, kurie naudojami patalpose. Jei maži vaikai išmoks rūšiuoti šiukšles, šituos įpročius jie parneš ir į savo namus. Reikėtų nepamiršti, kad rūšiavimas yra visų mūsų pareiga, o ne geras darbas, už kurį reikia tikėtis atpildo", - pabrėžė Š. J. Tamulis.

"Kalbų buvo, bet sprendimų nepriimta"

Artūras ŠULCAS, Klaipėdos vicemeras, specialiai sudarytos darbo grupės atliekų tvarkymo rinkliavų klausimams svarstyti pirmininkas

Tiesą sakant, pernai miesto Taryboje tvirtinant naujas komunalinių atliekų tvarkymo taisykles buvo diskusija apie tai, kad tiems gyventojams, kurie sąžiningai rūšiuoja atliekas, galbūt reikėtų mokėti mažiau, bet konkrečių sprendimų nebuvo priimta.
Jei žiūrėtume į miestą kaip į visumą - atliekų yra tiek, kiek yra. Ir jei mes kam nors darysime lengvatą, kiti už tai turės sumokėti. Šiukšlių sutvarkymo kaštus turi padengti patys gyventojai. Pasaulyje nėra idealios sistemos ir visuomet tai yra amžina diskusija, kaip ir automobilių statymas.

Reikėtų nepamiršti, kad pati rinkliava yra solidarumo reikalas. Nepaisant to, kad atliekos yra išrūšiuotos, jas reikia tvarkyti - reikalingos ir rūšiavimo linijos, ir sąvartynai. Pavyzdžiui, kitose Europos šalyse, kur gyventojai buvo itin skatinami rūšiuoti atliekas, dabar jau vyksta diskusija, kad, ko gero, nueita ne tuo keliu, nes patys gyventojai vis tiek tobulai šiukšlių neišrūšiuoja.

Kaip vieną iš rūšiavimo skatinimų darbo grupė siūlo, kad Lietuvoje galėtų būti taikoma užstato sistema ir plastikiniams buteliams. Tuomet perkant plastikinį butelį limonado ar alaus pirkėjas mokėtų kokiais 20 centų brangiau, bet pridavęs tarą jis tuos pinigus atgautų. Klaipėdos savivaldybė siūlys Seimui tokį teisės aktų pakeitimą.
Bet kuriuo atveju nereikėtų pamiršti, kad gamtos saugojimas yra visų Žemės gyventojų atsakomybė.