Senamiesčio piktžaizdės - su savo istorijomis

Vieni paskirtas baudas sąžiningai sumokantys verslininkai teisinasi, kad pastatų susitvarkyti negali, nes bankrutuoja, kiti bylinėjasi su konkurentais, treti neranda projektuotojų.

"Kaišioja pagalius į ratus"

Vienas įspūdingiausių ir galbūt įdomiausią istoriją turintis pastatas stovi Daržų gatvėje. Pasak specialistų, tai vienas iš dviejų Klaipėdoje išlikusių XVIII a. statinių. Visi kiti šio amžiaus ir senesni pastatai sudegė 1945 metų sausį, kai pasitraukus vermachto kariuomenei į miestą įžengę Raudonosios armijos daliniai nė neketino gesinti liepsnojančių vokiečių miesto pastatų.

Pastato Daržų gatvėje savininkams priekaištų neturi net ir priekabūs miesto merijos specialistai.

"Statinio angos užsandarintos, teritorija sutvarkyta. Atrodo, kad ką tik kieme kažkas su šluota dirbo", - stebisi savivaldybės Paveldosaugos skyriaus specialistės.

Pirmajame šio pastato aukšte buvo smuklė, o antrajame - viešbutis. Manoma, kad į Klaipėdą, tuometinį Memelį, savo prekes atplukdę pirkliai jas iškraudavo sandėliuose palei upę, o paskui eidavo į smukles sutarčių sudarinėti.

Šį pastatą dabartinė jo savininkė Loreta Zenkevičienė aukcione įsigijo 2003-iaisiais. Verslininkė norėtų atkurti buvusį vaizdą, o pastatui grąžinti tikrąją jo paskirtį.

"Iki tol pastatas buvo niekieno. Nors formaliai - valstybės. Vos tik aš pradėjau juo rūpintis, rengti projektą, pajutau, kad man kaišiojami pagaliai į ratus. Supratau, kad jis parūpo vienam labai įtakingam asmeniui", - aiškino verslininkė.

Pasak L. Zenkevičienės, net du garsūs Klaipėdos architektai buvo pradėję rengti šio pastato techninį projektą, tačiau nė vienas jo nebaigė.

"Vienam iš projektuotojų net 17 tūkstančių litų avansą sumokėjau, tačiau ir jis darbo nebaigė, nors užbaigęs galėjo gauti dukart didesnę sumą nei avansas. Jis man teisinosi, kad jam kažkas iš aukščiau neleidžia užbaigti projekto", - pasakojo pokalbininkė.

Ji taip pat prisipažino, kad vienas asmuo per tarpininką tiesiai šviesiai siūlė pastatą parduoti, o nesutikus nugriovė vidiniame kieme esančio pastatėlio vidinę sieną.

"Tačiau manęs niekas neišgąsdins. Dabar projektą jau baigia Vilniaus architektai. O dar po kelerių metų pastatas atrodys visai kitaip", - žadėjo verslininkė.

Pamatų užpilti neketina

Netoli Daržų ir Skerdėjų gatvių plytinti dykynė, kurios vidury riogso atkasti ir palikti dūlėti senųjų pastatų pamatai, seniai tapo miesto tvarkdarių ir visuomenės sveikatos specialistų rūpesčiu. Tačiau sklypo savininkės UAB "Senamiesčio vėtrungė" direktorius Donatas Labanauskas dievagojasi visus valdininkų nurodymus vykdąs.

UŽMIRŠO. Krūmais ir žole apžėlusiame sklype prieš kelerius metus ketinta statyti daugiabutį gyvenamąjį namą. 

"Reaguojame į visas pastabas. Sklypą šienaujame kelis kartus per metus. Purškiame specialiais chemikalais, surenkame šiukšles, sklypą apjuosėme tvora, kad atėjūnai neįkristų į pamatų duobes", - teisinosi verslininkas.

Taip pat jis pajuokavo, kad greta šių pamatų mėgsta fotografuotis užsieniečiai.

Pasak jo, vieno reikalavimo - užpilti duobes ir išlyginti teritoriją - jis vykdyti neketina.

"Tam reikėtų 60 sunkvežimių grunto. Įsivaizduokite, kaip jie atveždami gruntą ir išvažiuodami suniokotų senamiesčio gatvelę. Be to, kai pradėsime statybos darbus, tą patį gruntą tektų išvežti. Todėl tie sunkvežimiai vėl niokotų grindinį. Stengiamės palaukti ir be reikalo negadinti dangų", - delsimo priežastis vardijo verslininkas.

Jis teigė, kad statybos darbus būtų galima pradėti iškart, kai tik baigsis teismo procesas.

"Tikimės, kad tai įvyks gruodį. Tuomet Vyriausiasis administracinis teismas baigs nagrinėti apeliacinį skundą. Mus konkurentai apskundė, kai laimėjome žemės sklypo pirkimo aukcioną. Mat greta dviejų mūsų valdytų sklypų Skerdėjų gatvėje buvo valstybei priklausantis sklypas, kurį mes įsigijome aukcione. Tačiau konkurentai išsyk apskundė. Taip ir laukiame, kol baigsis teismai, kad galėtume įgyvendinti savo sumanymą", - aiškino verslininkas.

Šiame sklype "Senamiesčio vėtrungė" rengiasi statyti trijų gyvenamųjų namų kompleksą su požemine automobilių saugojimo aikštele.

"Sklype išlikę pastatai nebus nugriauti, o integruoti į naująjį statinį. Pastarasis suprojektuotas senuoju Klaipėdos stiliumi. Bus su šlaitiniu stogu. Manau, kad jis tikrai papuoš šią senamiesčio dalį", - svarstė D. Labanauskas.

Vakar šio sklypo situacija buvo svarstoma Miesto ūkio ir ekonomikos komitete. Komiteto nariai gyrė D. Labanauską už tai, jog buvo atsižvelgta į pastabas - teritorija aptverta, nuolat sutvarkoma - tačiau priminė, jog vis dar sulaukia gyventojų skundų dėl teritorijoje besiveisiančių vabzdžių. Esą atkastose pamatų duobėse besikaupiantis vanduo tampa jų veisimosi buveine. Komiteto nariai prašė sklypo savininko gruntu užpilti bent jau kelias problematiškiausias duobes.

Nors D. Labanauskas dievagojosi ir taip padaręs viską, kas įmanoma, komiteto nariams pažadėjo situaciją apgalvoti: "Jei teisminiai procesai užtruks ir matysime, jog pradėti darbų negalėsime greičiau nei po metų, problemą imsimės spręsti ir apie galimybę užpilti problematiškas duobes galvosime."

Geranoriškai sutikti su prašymu užpilti duobes D. Labanauską ragino ir Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė, įspėjusi, jog miesto Taryboje netrukus turėtų būti svarstomi Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimai. Juos priėmus apleistų statinių ir įrenginių savininkai ar naudotojai privalės užtikrinti švarą ir tvarką priskirtoje teritorijoje bei teritorijoje aplink juos, jeigu nešvaros ir netvarkos priežastis yra tokių statinių ir įrenginių atliekos.

Piromanų džiaugsmas

Užtat buvęs Odos ir venerinių ligų dispanseris, kurį įsigijusi bendrovė "Kulių vartai" čia ketino statyti viešbutį, bus atgaivintas negreit. Mat jį valdančiai bendrovei iškelta bankroto byla. Be to, prokuratūra, gindama viešąjį interesą, apskundė pirkimo-pardavimo sutartį. Tad dėl šių priežasčių šis XX a. pradžioje pastatytas dvaro pastatų kompleksas dar ilgai masins benamius ir liguistą potraukį piromanijai turinčius asmenis.

Nepaisant to, bankroto administratorius UAB "Bankrotas" reaguoja į miesto savivaldybės reikalavimus ir teritoriją aptvėrė, o nudegusį pagrindinio pastato stogą uždengė skardomis.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus specialistė Birutė Butkuvienė pastebėjo, kad tokių pastatų aptverti nėra būtina.

"Juk Anglijoje ir kitose Europos šalyse daug tokių senų ir apleistų statinių, tačiau jie nėra aptverti. Todėl ten aplink juos želia žolė ir bet kas gali pasivaikščioti. Svarbu užsandarinti angas. O už tos tvoros daugeliui kyla pagunda išmesti maišą šiukšlių", - "Vakarų ekspresui" sakė B. Butkuvienė.

Valdo ir pjedestalą

Dar vieno apleisto sklypo savininkė - UAB "Elektros kapitalas". Krūmais ir žole apžėlęs sklypas plyti greta stomatologijos poliklinikos. Sklypo savininkė prieš kelerius metus čia ketino statyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Net išpirko greta stovinčius sandėliukus iš aplinkinių namų gyventojų. Tačiau susisiekti su "Elektros kapitalo" atstovais nepavyko. Nurodytu telefono numeriu atsiliepia visai kitos firmos atstovai.

Prieš kelerius metus spaudoje buvo rašyta, kad bendrovė "Elektros kapitalas", valdoma Telšių statybos įmonės "Vėtrūna", bylinėjosi su bendrove "Lietuvos energija" dėl deivės Elektros skulptūros Vilniuje pjedestalo nuomos sutarties.

Pastatą, kurį iš "Elektros kapitalo" nuomojo "Lietuvos energijos" administracija, puošia minėtoji skulptūra. Be nuomos mokesčio už patalpas, energetikai nekilnojamojo turto savininkei privalėjo mokėti ir už skulptūros pjedestalo nuomą, nors pati skulptūra priklauso "Lietuvos energijai".

Premjeras Andrius Kubilius šią sutartį pavadino pusiau legaliu pinigų "plovimu".

Pirmus trejus metus energetikos įmonė įsipareigojo mokėti po 8 351 litą per mėnesį, o likusius 7 metus - po 7 tūkst. litų. Iš viso "Lietuvos energija" įsipareigojo sumokėti apie 930 tūkst. litų. Tik 2009-aisiais prasidėjus teisminiam procesui sutartis buvo nutraukta. Tačiau iki tol jau buvo spėta sumokėti apie 420 tūkst. litų.

FONAS. Atkasti senųjų statinių pamatai Skerdėjų gatvėje labai traukia turistus, kurie čia fotografuojasi.