Rytų Prūsijos kanalai

Rytų Prūsijos kanalai

Karaliaučiaus sritis po II pasaulinio karo prarado ne tik pilis ir bažnyčias, dvarus ir parkus, alėjas ir sodybas, - prarastas ir puikus kanalų tinklas, kuriuo galėjai plaukioti po Rytų Prūsiją skersai išilgai. Šie kanalai buvo iškasti ne tik maloniai vandens pramogai: jais dieną naktį kursuodavo prekių baržos.

Rytprūsiai buvo turtingi vandens kelių. Didelė dalis jų buvo natūralūs, kita dalis - dirbtiniai, upėms pakeisti ar joms pagilinti. Jų būta įvairaus dydžio ir paskirties.

ALNA (vok. Alenburg), dabar Družba, apie 1915 m. (Bildarchiv-ostpreussen.de nuotr.)

Pirmieji kanalai šiose žemėse atsirado dar XIV a. Tuomet gyvenvietėse buvo pradėtos įrengti dambos (hidrotechnikos statiniai), saugančios vietoves nuo upių vandens išsiliejimo ir apsėmimo. 1395 m. didysis magistras Konradas von Jungingenas nusprendė kanalu sujungti Deimeną ir Prieglių Tepliavos rajone, taip pat ištiesinti Deimenos upės vagą dėl patogesnės laivybos. Jau tuo metu ordino žemėse buvo įkurtos sausinimo ir drėkinimo darbų valdybos.

PRŪSIJOS kunigaikštystės oberprezidentas Johanas Frydrichas fon Domhartas (Johann Friedrich von Domhardt), kurio iniciatyva, siekiant pagerinti laivybą Prūsijos rytinėse žemėse, 1764-1776 m. buvo iškastas Mozūrų kanalas. ("Wikipedia" nuotr.)

XVII a. antrojoje pusėje - XVIII a. pradžioje buvo nutiesti kanalai tarp Deimenos ir Gilijos (dab. Matrosovka). Kryžionų (dab. Zapovednojė) rajone 6 km kanalas jungė Gilijos ir Nemunyno (dab. Zlaja) upes. Antras kanalas, 19 km ilgio, Deimeną sujungė su Nemunynu. Darbai truko 9 metus (1688-1697). Kanalas buvo pavadintas kurfiursto Frydricho III vardu - Didžiuoju ir Mažuoju Frydricho kanalais. Visas vandens kelias nuo Labguvos iki Tilžės sudarė 70 km. 1725 m. įrengta 11 km damba palei Didįjį Frydricho kanalą. 1833 m., siekiant geresnės laivybos, iškastas 5 km Zekenburgo (Kryžionų) kanalas.

VILHELMO kanalo (Klaipėda) projektas buvo parengtas 1765 m., darbai vyko 1863-1873 m. (Bildarchiv-ostpreussen.de nuotr.)

Planingos melioracijos ir polderių įrengimo vokiečiai ėmėsi XVIII a., o intensyviausi darbai vyko XIX a. pab. - XX a. pradžioje, kai dauguma upių buvo apjuostos pylimais, Gilija laivybos plote tapo Gilijos kanalu, atsirado Timbros (Nemunyno intakas) kanalas, Vakarų ir Rytų melioracijos kanalai. Upių bei kanalų krantuose buvo įrengtos siurblinės ir užtvankos, reguliuojančios melioracinių kanalų vandens lygį. 1939 m. Rytprūsių šiaurinėje dalyje buvo nusausinta 889,4 tūkst. ha, supilta 600 km pylimų, iškasta apie 30 tūkst. km kanalų, įrengta 116 siurblinių...

 

ŠIANDIEN Mozūrų kanalas prie Družbos kaimo atrodo taip. (Nuotraukos iš keliautojų forumo Old.planetadorog.ru)


Klaipėdos Vilhelmo kanalo projektas buvo parengtas 1765 m. Kanalo kasimas pradėtas 1863 m., baigtas 1873 m. Jis prasideda ties Lankupiais, jungia Klaipėdos uostą, Miniją ir Nemuną.

1901 m. buvo atidarytas 43 km ilgio, 50-80 m pločio, 10 m gylio jūrinis kanalas, prasidedantis Piliavoje ir besidriekiantis palei šiaurinį Karaliaučiaus įlankos krantą iki miesto uosto.

1921 m. pradėtas kasti ir 1926 m. baigtas 3,8 km kanalas Įsrutyje, pastatytas uostas. Kanalas jungė miesto uosto baseiną su Priegliumi Gaičiūnuose (dab. Novaja Derevnia).

ELBINGO kanalas (Lenkija) pradėtas projektuoti 1837 m., statyti - 1844 m. Pirmasis laivas kanalu plaukė 1860 m. Šiuo metu keleiviniais laivais galima plaukti maršrutais Elbingas - Ostruda - Milomlynas. (Bildarchiv-ostpreussen.de ir "Fotolia" nuotr.)

Grandiozinis vokiečių projektas buvo Mozūrijos kanalas (vok. Masurischer Kanal). Idėja sujungti Didžiuosius Mozūrijos ežerus su Baltijos jūra - Alnos ir Priegliaus upėmis - nedavė ramybės vokiečių inžinieriams ne vieną šimtmetį. Pirminį projektą 1661 m. parengė LDK inžinierius kartografas Juozas Narūnavičius. Kanalas buvo pradėtas kasti po Septynmečio karo. 1776 m. (per 12 metų) jau buvo iškastas 50 km kanalas, kuriuo Mauro ežero vanduo tekėjo Alnos kaimo (vok. Alenburgo) link ir įtekėjo į Alnos upę. Kanalu plaukė krovininės valtys ir baržos.

50 ilgio vandens kelias prasidėjo nuo Mauro ežero Mozūrijos ežeryne (dab. Lenkija) ir driekėsi link Alnos kaimo (dab. Družba, Rusija). Buvo įrengta 10 šliuzų: aukščio skirtumas tarp Mamrų ežero ir Alnos upės sudaro 111 metrų.

Kanalo tiesimo darbai dar tęsėsi ir 1911-1914 m., ir 1918-1922 m., ir 1934-1942 m.

Po 1945 m. 29,97 km Mozūrų kanalo atiteko Kaliningrado sričiai, 20,43 km - Lenkijai. Kaliningrado pusėje kanalas visiškai apleistas.

Šaltinis: Valentinas Milovskis, "Mozūrų kanalas - istorija ir dabartis" ("Baltijos almanachas", 2002 m.).

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder