Rusnės estakados statybos aplipo įtarimais ir melu

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtino, kad estakada kainuos 10 mln. eurų, nors Susiekimo ministerija ir jai pavaldi Kelių direkcija tuo metu jau puikiai žinojo, jog projektui reikės papildomų lėšų – buvo paskelbusi antrą su šiuo objektu susijusį konkursą. Galbūt todėl Rusnėje kapsulės įkasimo ceremonijoje, kuri įvyko prieš pat Jonines, ministras R. Masiulis nedalyvavo.

Rusnės gyventojams – geros naujienos

Po ceremonijos rusniškiai netvėrė džiaugsmu: prasidėjo ilgai lauktos estakados potvynių užliejamame kelyje Šilutė – Rusnė statybos. Įgyvendinus projektą unikalios Rusnės salos gyventojai nebebus izoliuoti nuo pasaulio, verslas galės investuoti į įmonių plėtrą, nes pagerės susisiekimas, lėšų sutaupys valstybė. Perkėlimai per užliejamą kelio ruožą kiekvieno potvynio metu valstybės biudžetui atsieidavo po 200 tūkst. eurų ir daugiau.

750 m ilgio estakada ves per potvynių užliejamą Nemuno žemupį. Taip pat numatoma rekonstruoti kelio Šilutė – Rusnė 5 km ilgio ruožą, kur bus įrengta nauja kelio dangos konstrukcija, o šalia nutiestas 4,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės vadovų, pastatyti estakadą per nuolat pavasario ir rudens potvynių užliejamą maždaug 400 m ilgio kelio ruožą Rusnės gyventojams buvo žadama dar nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikų. Prieš maždaug 30 metų šis klausimas rusniškiams tapo itin aktualus dėl pagausėjusių potvynių, kurių trukmė pailgėjo. Pavyzdžiui, pernai spalį prasidėjęs potvynis truko net pusmetį – vietos gyventojai kitos taip užsitęsusios gamtos stichijos nebepamena.

Jei potvynio metu vanduo pakildavo iki 15 cm, keliu Šilutė – Rusnė lengvieji automobiliai dar galėdavo važiuoti, tačiau vandens lygiui pasiekus 20 cm, automobilius, keleivius, pėsčiuosius jau tekdavo perkelti traktoriais. Vandeniui pakilus 80 cm ir aukščiau, būdavo pasitelkiama karinė technika, kuri padarydavo nemažai žalos tenykštei gamtai. Taigi, estakada išspręstų ir dalį ekologinių problemų.

Rusnės seniūnijos darbuotojai tikisi, kad pagerėjus susisiekimui į Rusnę ir jos apylinkes atvyks daugiau turistų, norinčių čia pailsėti, pasigrožėti gamta, pasigėrėti paukščių gausa. Rusnės seniūnijoje šiuo metu veikia 15 kaimo tuzimo sodybų.

Projekto įgyvendinimo metu Rusnės salą bus galima pasiekti aplinkkeliais. Rusniškiams ir šių apylinkių svečiams vietoj 8 km kelio nuo Šilutės iki Rusnės teks aplinkkeliais įveikti apie 20 km, tačiau jų tai negąsdina. Žmonės sako kartu su Rusnės estakada pasijusiantys saugesni ir įgausiantys ramybės, nes potvynių metu įvykus nelaimėms juos be jokių kliūčių pasieks greitoji pagalba, ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai.

Verslininkai tikisi, kad pastatyta estakada leis sukurti naujų darbo vietų žuvų perdirbimo įmonėse, kurioms per potvynius būdavo sudėtinga iš salos išvežti pagamintą produkciją.

Projektas sukėlė daug svarstymų

Konkursą estakados projektui parengti ir statybos darbams atlikti pernai paskelbė Kelių direkcija, kuriai tuomet vadovavo buvęs direktorius Egidijus Skrodenis.

LAKD atstovai žurnalui „Transportas“ sakė, kad iš pradžių buvo numatyti penki Rusnės estakados per užliejamą kelio ruožą konstrukciniai sprendiniai: 1) plienbetoninė nekarpytos perdangos estakada, kurios bendras ilgis – 435,2 m; 2) estakada iš gofruoto metalo arkų perdangos, užpiltos gruntu; 3) gelžbetoninė, sijinė, įtemptai armuotos perdangos estakada, kurios bendras ilgis – 435,2 m; 4) plienbetoninė, nekarpytos perdangos estakada, kurios bendras ilgis – 424,1 m; 5) metalinė, santvarinė, karpytos perdangos estakada su važiuojamąja dalimi apačioje, bendras ilgis – 420 m. Kiekvieną jų apsvarsčius, iš 5 liko 3 projektiniai variantai, o galiausiai pasirinktas trečiasis.

Pasak Kelių direkcijos, ši estakados konstrukcija pasirinkta remiantis statinio projektavimo paslaugų užduotimi, įvertinus Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą dėl estakados kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė užliejamame ruože statybos galimybių ir hidrodinaminio potvynio modeliavimo situacijas.

Paklausta, kokia kiekvieno šių 5 projektų kaina, darbų užsakovė Kelių direkcija atsakė: „Visi 5 numatyti estakados per užliejamą kelio ruožą konstrukciniai sprendiniai buvo įdėti į pirkimo dokumentus. Dalyviai, teikdami pasiūlymus, galėjo rinktis vieną iš sprendinių. Jie taip pat turėjo įsivertinti ir kainą – įvykęs viešasis pirkimas apėmė naujos statybos techninio darbo projekto parengimą, projekto vykdymo priežiūrą ir darbų atlikimą.“

LAKD teigimu, Rusnės estakados projekto kaina įeina į bendrą rangos darbų kainą ir siekia 9 mln. 458 tūkst. 500 eurų. Projektas finansuojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis (KPPP). Kiek iš tikro kainavo estakados 5 variantų projektavimas, LAKD atstovai taip ir nepaaiškino. Nei Kelių direkcija, nei projektuotojai to nenori sakyti, nors privalo, nes tai mokesčių mokėtojų pinigai, apie kuriuos visuomenė turi teisę žinoti.

Konkurse varžėsi 5 rangovai

Pasak Kelių direkcijos, estakados statybos darbų konkurse varžėsi 5 rangovai. Konkursą laimėjo mažiausią kainą – 9 mln. 458 tūkst. 500 eurų – pasiūliusi ūkio subjektų grupė, kurią sudaro AB „Kauno tiltai“ ir UAB „TEC Infrastructure“ (buvęs Tiltų ekspertų centras).

Skelbtame konkurse taip pat dalyvavusios UAB „Tilsta“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ siūlė rangos darbus atlikti už 15,43 tūkst. eurų; UAB „Latvijas tilti“ ir AB „Eurovia Lietuva“ – už 17,78 tūkst. eurų; AB „Panevėžio keliai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ – už 17,79 tūkst. eurų. Brangiausiai darbų atlikimą buvo įvertinusios UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Šilutės automobilių keliai“ – per 23 tūkst. eurų.

LAKD sutartį su estakados statybos darbų konkursą laimėjusia ūkio subjektų grupe pasirašė 2017 m. gruodį. Techninį projektą parengė UAB „TEC Infrastructure“, o statybos darbų konkursą laimėjusi AB „Kauno tiltai“ įsipareigojo per 12 mėn. pastatyti gelžbetoninę 750 m sijinę dviejų eismo juostų estakadą.

Laikinai einantis LAKD direktoriaus pareigas Vitalijus Andrejevas anksčiau yra sakęs, kad gauti statybos leidimą ir pradėti numatytus darbus valstybinės reikšmės krašto kelyje Šilutė – Rusnė numatoma dar šiemet gegužę. Tačiau žiniasklaidos kalbintas Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis prasitarė, kad žadėtą estakados statybų terminą galbūt reikės pakoreguoti, nes turės būti skelbiamas papildomas pirkimas. Ir meras buvo teisus.

Realūs darbai vėlavo ir prasidėjo tik birželį. Oficialią Rusnės estakados statybų pradžią paskelbė pats ministras pirmininkas S. Skvernelis prieš pat Jonines.

Žinia apie naują pirkimą supykdė

Kelių direkcija teisinosi, kad statybų pradžia nusitęsė dėl nenumatytų kelio platinimo darbų, todėl teks skelbti papildomą viešąjį konkursą žemės sankasos stiprinimo darbams atlikti. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, konkursas jau buvo paskelbtas birželio viduryje.

Tai žurnalui „Transportas“ patvirtino ir Kelių direkcijos atstovai, kurie teigė, kad valstybinės reikšmės krašto kelio Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km ir estakados šio kelio užliejamame ruože (6,190–6,94 km) žemės sankasos stiprinimo darbams atlikti pirkimas paskelbtas, bet kas ir kokia kaina atliks darbus, bus žinoma tik po vokų atplėšimo. Ši viešųjų pirkimų procedūra, anot LAKD, buvo numatyta šiemet liepos 24 d., tačiau net ir praėjus beveik 20-čiai dienų laimėtojas nebuvo paskelbtas – esą visų trijų dalyvių pasiūlytos kainos buvo per didelės, todėl planuojama vykdyti derybas su pasiūlymus pateikusiais tiekėjais. Kada gali baigtis šios derybos, Kelių direkcija nežino.

„Estakados statybos darbus numatoma baigti 2019-ųjų gegužės mėnesį. Gali kiek pasikoreguoti kelio rekonstrukcijos darbų užbaigimo laikotarpis, kadangi atlikus geologinius tyrinėjimus buvo aptiktos durpės, todėl atsirado papildomų nenumatytų darbų“, – pareiškė Kelių direkcija, paklausta, kodėl prireikė papildomo Rusnės estakados statybų pirkimo.

Paprašyta vizualinių projekto brėžinių LAKD atsakė jų neturinti. Susidaro įspūdis, kad Kelių direkcijos specialistai ir patys nežino, kaip turėtų atrodyti Rusnės estakada. Tačiau žurnalui „Transportas“ pavyko gauti šią informaciją iš kitų šaltinių.

Išgirdę žinią, kad tam pačiam objektui pastatyti rengiamas papildomas viešasis pirkimas, ir sužinoję, kad iš KPPP skiriami papildomi milijonai eurų, ėmė bruzdėti Rusnės estakados konkursą pralaimėję dalyviai. Rangovai dar labiau įpyko išsiaiškinę, kad paskelbtas konkursas yra durpingai žemei iškasti ir estakados pagrindams įrengti.

„Jei sudėjus dviejų viešųjų pirkimų – estakados projektavimo ir statybų bei durpių kasimo ir estakados pagrindo įrengimo – vertes, suma bus panaši į pirmojo konkurso metu pasiūlytą darbų kainą, mes būtinai kreipsimės į teismą“, – prasitarė keli konkursą pralaimėję rangovai, kurie buvo priskaičiavę ir estakados statybos ir kelio pagrindų parengimo darbus.

Tokiu atveju meškos paslauga būtų padaryta Rusnės gyventojams, kurie tiek metų kantriai laukė naujosios estakados. Prasidėjus teismų maratonui, jos statybų terminas gerokai nusitęs.

Pralaimėjusieji pasijuto apgauti

Apie tai, kad Rusnės estakadai bus skirta 10 mln. eurų iš KPPP lėšų, buvo viešai paskelbta daugiau nei prieš metus, tad ir konkurso dalyviams tai buvo jokia paslaptis. Žinodami, kad numatytoje kelio rekonstrukcijos ir estakados statybų vietoje yra durpių sluoksnis, rangovai dar prieš pirmąjį konkursą Kelių direkcijos teiravosi, ar reikia skaičiuoti ir kelio pagrindo paruošimo (durpių iškasimo) ir kelio pagrindų sutvirtinimo darbų kainą. Atsakymas buvo „Ne“. Tačiau dalis rangovų, numanydami, kad laimėjus konkursą greičiausiai teks paruošti ir kelio pagrindą, durpių kasimo kainą įskaičiavo į Rusnės estakados statybų ir kelio rekonstrukcijos projekto vertę.

„Iš pradžių pasakoma, kad Rusnės estakadai pastatyti bus skirti 10 mln. eurų. Buvo atlikti geodeziniai tyrimai ir žinojome, kad ten yra durpių ir jas būtina iškasti, nes ant minkštos žemės pagrindo kelio nepaklosi. Vėliau paaiškėjo, kad Kelių direkcija šių darbų į projekto kainą neįtraukė. Taip negali būti. Turi būti įvertinti visi būtini darbai, nes, kaip rodo dabartinė praktika, už viską turi atsakyti rangovai“, – sakė vienas iš pirmojo konkurso dalyvių.

Konkursui įvykus, LAKD informavo rangovus, kad nebuvo laiku padaryti geologiniai tyrimai, ir ji esą nežinojo, kad prireks kelio pagrindo sutvirtinimo, todėl būtina pašalinti esamas durpes. Rangovams ši Kelių direkcijos žinia buvo labai keista ir nesuprantama. Visi puikiai žino, kad aplinkui kelio tvyro užliejamos pievos, grioviuose telkšo vanduo. Vadinasi, dar prieš Rusnės estakados statybų konkursą LAKD turėjo numatyti kelio pagrindo stiprinimo darbus. Bet ji kažkodėl to nepadarė.

Maža to, žurnalas „Transportas“ išsiaiškino, kad dar 2014 m. Kelių direkcija estakados statybų durpingoje vietoje atliko geologinius tyrimus, vadinasi, durpės nenukrito iš dangaus – apie jas žinota jau prieš ketverius metus. Be to, kaip paaiškėjo, Šilutės rajono savivaldybės užsakymu UAB „TEC Infrastructure“ 2007 ir 2009 m. atliko Rusnės estakados statybų projektus už 100 tūkst. eurų, bet už mokesčių mokėtojų pinigus atliktais projektais LAKD su konkurse dalyvavusiais rangovais pasidalinti atsisakė.

Kelių direkcija slapukavo?

„Manome, kad tai iš anksto „Kauno tiltams“ paruošta dovanėlė. Iš principo net geologinių tyrimų nereikėjo – reikia būti aklam, kad nematytum esamo durpyno. Galbūt reikėjo tik išsiaiškinti, koks durpyno gylis – 5 ar 7 m. Rangovai, konkursui teikę pasiūlymus šiam projektui įgyvendinti, tiesiog privalėjo įsivertinti visus darbus, taip pat galimas rizikas durpyne“, – sakė vienas iš konkurse dalyvavusių rangovų. Jo galva, turėjo būti skelbiamas konkursas ne tik estakados statybai ir kelio rekonstrukcijai, bet ir pagrindų sutvirtinimui bei durpyno iškasimui. Ir kaina turėjo būti rezervuota ne 10 mln. eurų, bet ne mažiau nei 15 mln. eurų, o gal ir daugiau.

Pirmąjį konkursą pralaimėję kelininkai įtaria, kad Kelių direkcija sąmoningai neįskaičiavo kelio pagrindų sustiprinimo darbų, nes planavo organizuoti antrąjį pirkimą tam pačiam objektui, ir jau buvo rezervavusi papildomus 5 mln. eurų lėšų antrai projekto daliai. Tačiau šis faktas prieš pirmąjį konkursą nuo rangovų buvo nuslėptas.

„Jaučiamės apgauti. Kodėl Kelių direkcija, organizavusi pirmąjį estakados statybų pirkimą, nuo mūsų nuslėpė, kad bus organizuojamas papildomas estakados sankasos statybų pirkimas? Kodėl iš karto neorganizavo viso estakados ir jos pagrindo darbų pirkimo už 15 mln. eurų? Mes paskaičiavome visus darbus ir rizikas, todėl supratome, kad estakadai skirtų 10 mln. eurų tikrai neužteks, todėl pasiūlėme kiek didesnę kainą ir pralošėme“, – kalbėjo konkurse dalyvavę kelininkai.

Pagal projektą estakada turi stovėti ant žemėje išgręžtų cilindrų ir į jų ertmes pripilto smėlio polių. Tai reiškia, kad kelias Šilutė – Rusnė ne tik turi būti platinamas, bet ir toje vietoje privalo būti iškasta pelkėta durpinga žemė, kad būtų įrengtas tvirtas kelio ir estakados pagrindas.

Vienam objektui – du pirkimai

Skaičiuojama, kad visų darbų vertė padidės nuo 10 mln. iki 15 mln. eurų, nors paskelbus vieną bendrą kelio rekonstrukcijos, estakados statybų ir jos pagrindo įrengimo viešąjį pirkimą, jo kaina galėjo būti 2–3 mln. eurų mažesnė ir siekti maždaug 12 mln. eurų. Tokiu atveju valstybė būtų sutaupiusi lėšų, rangovai nebūtų reiškę pterenzijų, o rusniškiams estakados reikėtų laukti trumpiau.

„Manome, kad Kelių direkcija tikrai žinojo, jog numatytos 10 mln. eurų sumos nepakaks ir durpėms iškasti, ir estakados pagrindams įrengti. Klausimas tik tas, ar organizuojant pirmąjį konkursą rangovai ir visuomenė buvo sąmoningai klaidinami, ar LAKD buvo panaudota kaip įrankis rangovų klaidinimui, kad galėtų iš vieno statybų objekto išpešti daugiau pinigų nei 10 mln. eurų, kaip buvo numatyta?“ – retoriškai klausė konkursą pralaimėjusių įmonių vadovai.

Manantys esą apgauti konkurse dalyvavę kelininkai įtaria, kad antrojo viešojo pirkimo techninę specifikaciją parengė ne Kelių direkcija, o pirmąjį konkursą laimėjusi AB „Kauno tiltai“. Taigi, niekas nežino, ar konkurso sąlygose nėra paslėptų reikalavimų ir galbūt ši bendrovė galimai juos pritaikė sau.

Tiesa, oficialia valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė – Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km ir estakados šio kelio užliejamame ruože (6,190–6,94 km) žemės sankasos stiprinimo darbų užsakove arba perkančiąja organizacija šių metų birželį paskirta Kelių direkcija. Estakados įrengimo darbams atlikti numatytas atviras konkursas.

Kita vertus, jei durpių iškasimo ir estakados pagrindo įrengimo konkursą laimės ne AB „Kauno tiltai“, o kita kelių statybos įmonė, kam tada, pasak kelininkų, vieno objekto statybai reikalingi du rangovai? Tai neekonomiškumas ar negebėjimas tvarkytis kelių infrastruktūros sektoriuje? Ir kur žiūri Vyriausybė? Nes Susisiekimo ministerija, kaip valstybės institucija, atsakinga už šių projektų įgyvendinimo kontrolę, kelininkų pasitikėjimą jau prarado.

Peršasi trečiasis pirkimas

Šių metų pradžioje vietos gyventojams pristatytame valstybinės reikšmės krašto kelio Šilutė – Rusnė beveik 5 km ruožo rekonstravimo ir estakados techninio darbo projekte apie estakados pagrindo tvirtinimą nebuvo užsiminta nei puse žodžio.

Šilutės ir Rusnės gyventojams buvo išaiškinta, kad suprojektuota į Rusnę vedančio kelio atkarpos nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki tilto per Atmatos upę rekonstrukcija, taip pat estakados per potvynio vandens apsemiamą atkarpą statyba. Žmonėms dar pasakyta, kad planuojama iškirsti 290 senų pakelės medžių, augančių ant kelio sankasos, o naujų sodinti neketinama.

Išgirdę apie tai gyventojai ir sunerimo, ir pasipiktino. Vėliau jiems buvo pasakyta, kad palei kelią laisvos valstybinės žemės nėra, o pirkti privačius sklypus visuomenės poreikiams užtrunka tikrai ne vienerius metus. Dar labiau įkaitus aistroms dėl nukirstų medžių, pažadėta apylinkių be žalumos nepalikti ir atsodinti 288 medžius.

Techiniame projekte buvo numatyta, kad beveik 5 km ilgio pakele bus įrengtas 2 m pločio pėsčiųjų ir dviratininkų takas su atitvaru, jis drieksis palei kairiąją paplatinto ir naujai sutvarkyto kelio į Rusnę pusę, palei miškelį. Kitoje kelio pusėje atitvaro nebus, prireikus ten galės sustoti automobiliai. Rekonstruoto kelio plotis – 11 m, iš jo 7 m užims dviejų eismo juostų važiuojamoji dalis, bus 2 po 1,5 m pločio kelkraščiai, pusmetrio pločio saugos juostos.

Suplanuotos 6 autobusų stotelės, 1 poilsio aikštelė pėstiesiems ir dviratininkams. Kliūčių patekti į pakelėje esantį Žalgirių pažintinį taką esą nebus, tačiau čia pat aikštelės automobiliams pastatyti niekas neįrengs dėl valstybinės žemės stokos. Automobilius bus galima palikti vienoje kelio pusėje, kuri bus palikta laisva.

Tačiau nuo to laiko kai kas pasikeitė. Rangovai vis garsiau kalba, kad estakados įrengimui ne tik 10-ties, bet ir 15 mln. eurų gali nepakakti. Anot jų, mažiausiai 1 mln. eurų gali prireikti vien žaliajai zonai tarp važiuojamosios kelio dalies ir numatomo naujojo dviratininkų bei pėsčiųjų tako, kuris ves į niekur, nes Šilutės jis nesieks, įrengti. Kažkam netiko projekte numatyti atitvarai. Taigi, peršasi ir trečiasis galimas viešasis pirkimas, kuris bus skirtas žaliosios zonos apželdinimui ir dviračių tako atitvarams nuo važiuojamosios kelio dalies įrengti.

Rangovai stebisi, kam Rusnės durpyne reikalinga žalia juosta. Jie sako nesantys prieš dviračius ir žalią veją apskritai, bet pasisako prieš žaliąją veją durpyne, nes tai – didelė prabanga: „Juosta su žalia veja – ir gražiau, ir saugiau, bet juk nesame tokie turtingi, kad mėtytume vėjais milijonus eurų. Tokie „vargšai“ kaip danai ar belgai dviračių takui braižo linijas ant asfalto, ir to visiškai pakanka.“

Sukilo dvi bendrovės

Du Rusnės estakados statybų pirmajame konkurse dalyvavę rangovai – UAB „Hidrostatyba“ ir AB „Eurovia Lietuva“ – ėmėsi konkrečių veiksmų.

Liepos pradžioje bendrovė „Hidrostatyba“ raštu kreipėsi į Kelių direkciją, Susisiekimo ministeriją ir VPT, kad būtų sustabdytas papildomas žemės sankasos darbų pirkimas, peržiūrėtos abiejų pirkimų sąlygos bei įvertinta, ar Rusnės estakados įrengimo darbų pirkimas buvo vykdomas skaidriai.

„Hidrostatybos“ generalinio direktoriaus Igno Daunio nuomone, gali būti, kad pirmojo konkurso metu nenumatytais papildomais darbais konkurso laimėtojas tiesiog siekia pasididinti projekto finansavimą.

Šios bendrovės vadovui kelia įtarimų tokia Kelių direkcijos, kaip perkančiosios organizacijos, pasirinkta viešųjų pirkimų „konstrukcija“, kai neva papildomi darbai perkami dar vienu pirkimu, nors žemės sankasos stiprinimo darbai turėjo būti įvertinti viso kelio rekonstravimo darbų pirkimo metu.

„Hidrostatybos“, kaip ir AB „Eurovia Lietuva“, atstovai įtaria, kad buvo pažeistas konkurencijos ir lygiateisiškumo principas, nes LAKD galimai dirbtinai sukūrė palankesnes sąlygas Rusnės estakados statybų pirmąjį konkursą laimėjusiai tiekėjų grupei. Antra, esą buvo apgauta visuomenė, kad šis projektas valstybei kainuos 10 mln. eurų, nors jo vertė gali „paaugti“ 5–6 mln. eurų. Ir trečia, įvairiomis peripetijomis apraizgytas Rusnės estakados statybų projektas greičiausiai nebus baigtas numatytu laiku, t. y. iki 2019 m.

„Hidrostatybos“ atstovų teigimu, pastačius Rusnės estakadą be kelio Šilutė – Rusnė rekonstrukcijos, projektas nebus baigtinis, jis realiai nefukcionuos. Pasak jų, tai, kad šis projektas nebus įgyvendintas laiku, aiškiai patvirtina ir 9 mėn. papildomas terminas, suteiktas papildomai perkamiems kelio sankasos stiprinimo darbams atlikti.

Konkurso skaidrumu suabejojęs bendrovės „Eurovia Lietuva“ vadovas Stanislavas Kablys viešai prisipažino taip pat pateikęs ne vieną pretenziją įvairioms institucijoms. Bendrovės generalinio direktoriaus manymu, Rusnės estakados statybų ir kelio Šilutė – Rusnė rekonstrukcijos konkurso sąlygos buvo sukurtos taip, kad nori nenori kyla daug abejonių dėl skaidrumo.

Seimo nariai domisi projekto skaidrumu

LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad estakados statybų konkurso skaidrumu yra susidomėję Seimo nariai, o Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) neatmeta galimybės kreiptis į teisėsaugos pareigūnus.

VPT vadovė Diana Vilytė nacionaliniam transliuotojui sakė, kad Rusnės estakados statybų konkurso laimėtojui – AB „Kauno tiltai“ – galėjo būti suteikta išskirtinė informacija, be to, konkurso dalyviai nesuprato LAKD suformuluotų sąlygų.

Pasak Tyrimų skyriaus žurnalistų, neatmetama galimybė, kad informacijos „nešėju“ galėjo tapti „savas žmogus“ – dabartinis bendrovės „Kauno tiltai“ darbuotojas, buvęs Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Petras Tekorius, iki šiol dažnai užsukantis į LAKD, kurioje dirbo 16 metų, ir, kaip pats sakė, ne kartą domėjęsis Rusnės estakados projektu.

Seimo narės Ingridos Šimonytės LRT televizijai teigimu, žinia, kad dabartinis konkurso laimėtojo darbuotojas ir vienas buvusių LAKD vadovų daug žinojo apie Rusnės estakados projektą ir vaikščiojo, vaikšto bei toliau vaikščios į savo buvusią darbovietę, kelia dar daugiau klausimų.

Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius LRT Tyrimų skyriui sakė, kad po paaiškėjusių faktų oficialaus tyrimo jau nebebus įmanoma išvengti. Pasak jo, VPT jau dabar privalo užsiimti ne rekomendacijomis, o vertinti faktus, nustatyti rizikas, atlikti tyrimą ir kreiptis į teisėsaugą.

„Transporto“ žiniomis, LAKD paskelbtas papildomas Rusnės estakados statybų konkursas sustabdytas dėl rangovų pasiūlytų per didelių durpių iškasimo ir kelio Šilutė – Rusnė sankasos sutvirtinimo kainų. Šiuo klausimu vyksta derybos su galimais minėto projekto rangovais.

Komentaras

Politologui Raimundui Lopatai žiniasklaidoje apie bendrovės „Kauno tiltai“ laimėtą Rusnės estakados statybos konkursą pareiškus, kad „galimas korupcijos faktas tiesiog rėkte rėkia“, „pėstininkai keičiasi, o pagrindiniai naudos gavėjai lieka“, Susisiekimo ministerija paviešino viešojo konkurso detales.

Primename, kad AB „Kauno tiltai“ minimi garsiojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Viešai buvo paskelbtas pareigūnų slapta įrašytas pokalbis, kurio metu buvęs bendrovės vadovas Nerijus Eidukevičius kalbėjo apie „savo“ žmogaus – Daivio Zabulionio – paskyrimą į Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Įtartas korupciniais ryšiais D. Zabulionis iš darbo Kelių direkcijoje buvo atleistas, bet, pasak politologo R. Lopatos, „jo veiklos rezultatai lieka“.