Statyti vytinės tipo laivą Nacionalinei ekspedicijai patikėta Rusnės laivadirbiams – Viktorui ir Simui. Pastarasis prisijungs vėliau – statys stiebą ir burę, įrenginės buomų, skirtų burėms tvirtinti, dalį. O dabar dirbtuvėse pluša Viktoras.
Laivadirbys sako, kad pagrindas jau padarytas – iš pušinių lentų sukaltas dugnas, išlenktos pirmosios lentos, laivo priekyje ir gale pritvirtinti ragai. Šiems teko specialiai ieškoti tam tikro lenktumo ąžuolų.
„Natūraliai kai medis auga, kad jis jau turėtų savo formą lenkimo, kitaip jis neatitinka, nu plyšta, skaitos jis neatlaiko, savo smūgio neatlaiko. O jeigu jis yra natūraliai lenktas palei tą jį padarai, toliau jis labai gerai laikos“, – sakė laivadirbys Viktoras Spiridonas Belokopytovas.
Vytinė – tradicinis burinis upių prekybos laivas, gyvavęs kone 500 metų – nuo XV iki XIX amžiaus vidurio. Vytinėmis buvo gabenami kroviniai Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir jos buvusių žemių vidaus vandenyse.
Pasak istorikų, šis Nemuno laivas pasaulyje neturi analogų. Nacionalinei ekspedicijai jis statomas pagal rastąjį Merkio ir Nemuno santakoje. Tik gerokai trumpesnis – 13 metrų, nors dažniausiai vytinės būdavo iki 50 metrų ilgio.
„Laivyba tomis upėmis, kur autentiška jinai buvo, ji bus nuleista Lomžoje, Nario upėje, tai ta Nario upė yra pasikeitusi per 150 metų, ja didesnis laivas tiesiog nepraplauks. Neaišku ar jisai be problemų praplauks. Užseklėjusi netgi pati Vysla, nors jinai yra didelė upė, bet gali būti, kiek jau domėjomės, gali būti problemų netgi pačioj Vysloj“, – pasakojo laivadirbys Simas Knapkis.
Kas šešta vytinė kelionės tikslo nepasiekdavo. Tvirtas ir patikimas plokščiadugnis laivas suduždavo į akmenis, kurių anuomet Nemune būdavo gausu. Žadama, kad laive bus ir antstatas, kad ekspedicijos dalyviai turėtų kur pasislėpti nuo lietaus.
Masyvus laivas turi būti baigtas iki birželio pabaigos. 22-ąją planuojama Nacionalinės ekspedicijos pradžia iš Narevos upės Lenkijoje.
Rašyti komentarą