Rimkų gyventojams teks kentėti smarvę

Taip yra todėl, kad Lietuvoje iki šiol nėra patvirtintos higienos normos, reglamentuojančios kvapų tyrimus. Kadangi kvapų poveikis žmogaus organizmui šalyje netiriamas, nubausti juos skleidžiančias gamyklas arba priversti jas imtis priemonių, - nėra jokių teisinių galimybių.

Rimkų gyventojai dar gegužės mėnesį išsiuntinėjo skundą dėl smarvės, kurioje priversti gyventi. Jie kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą, Klaipėdos savivaldybės administraciją. Prašymų kuo skubiau spręsti problemą sulaukia ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Anot šių įstaigų atstovų, padėti žmonėms kol kas nėra jokių galimybių, išskyrus vieną - bandyti geranoriškai kalbėtis su "Mestillos" vadovais.

Pagaliau net nėra jokių galimybių nustatyti, ar būtent ši gamykla skleidžia žmones erzinančius kvapus.

Nėra įstatymo - nėra baudų

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistas Rimantas Giedraitis dar prieš mėnesį spaudai sakė, kad Lietuvoje kvapų tyrimo metodika yra reglamentuota ir netrukus higienos norma turėtų būti patvirtinta. O jau tuomet - ir numatytos lėšos kvapų tyrimams atlikti.

"Kol kas - jokių žinių, todėl realios pagalbos žmonėms niekas negali garantuoti. Nors ES direktyvos reikalauja, kad šalyje turėtų būti pastatyta laboratorija, kurioje būtų tiriami kvapai ir nustatomas jų poveikis žmogui, dėl sunkmečio vargu ar Vyriausybė tam skirs 3 mln. litų, kaip buvo numatyta. Higienos normos dar neturime, jei ji bus patvirtinta, surenkami kvapai keliautų į kaimyninę Latviją, kur būtų tiriami ir vertinami balais. Pagal juos galėtume nustatyti poveikį, tuomet - imtis priemonių", - pasakojo R. Giedraitis.

Specialisto teigimu, daugumoje Europos šalių kvapai yra seniai tiriami. Jie surenkami į specialius indus, laboratorijose dirbantys specialistai vertina kvapus balais, nuo kurių priklauso, ar kvapas gali būti kenksmingas sveikatai.

"Pats gyvenu pietinėje miesto dalyje ir galiu patvirtinti, kad nemalonūs kvapai šioje miesto dalyje iš tiesų vargina gyventojus. Paguoda viena - "Mestillos" susitikime su Rimkų bendruomene buvo kalbėta apie tai, jog pati gamykla iki metų pabaigos ketina įdiegti naują technologiją ir panaikinti kvapus", - sakė specialistas.

Pažadai

Kasmetiniame susirinkime, surengtame prieš mėnesį, miesto ir rajono valdžios bei kontroliuojančių institucijų atstovai, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įmonių aplinkosaugos specialistai su aplinkinių gyvenviečių atstovais dalijosi naujausia informacija ir diskutavo apie švaresnę ateitį.

Jame Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys kalbėjo, jog nemalonų "blynų" kvapą pietinėje miesto dalyje skleidžia būtent "Mestillos" biodyzelino gamykla, spaudžianti rapsus.

Nors pripažįstama, kad atliekant šį darbą išsiskiriantys augalinės kilmės kvapai nedaro įtakos sveikatai ir nėra kenksmingi žmogui, diskomfortas patiriamas ir jis turi būti šalinamas, - akcentavo A. Kairys.

Tuomet gamyklos atstovai tikino, kad bus imtasi priemonių problemai spręsti. Anot jų, iki šių metų pabaigos "Mestilla" įdiegs biomechaninio valymo technologiją ir žadama, kad kvapai mieste išnyks.

"Biodyzelino gamybos technologija nauja, net Vakarų Europa dar neturi patirties, kaip sugaudyti gamybos procese atsirandančius kvapus. Kol kas įvedėme dalines priemones - sumontavome purkštukus, bandome "išplauti" orą", - susitikime kalbėjo UAB "Mestilla" gamybos vadovė Margarita Salytė.

Atsimuša į įstatymų spragas

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius A. Kairys dienraščiui kalbėjo nuolat sulaukiantis skundų dėl iš "Mestillos" sklindančių kvapų.

"Darome, ką galime, bet galime nedaug, tik gražiuoju paraginti gamyklos vadovus tvarkytis. Kadangi nėra tvarkos ir tyrimų rezultatų, įrodančių, jog kvapai kenkia, skirti nuobaudų negalime", - tikino A. Kairys.

Anot jo, Lietuvoje yra baudžiama už oro taršą, jei ji yra nustatoma ir įrodoma.