Raudonojo Kryžiaus draugija - "Pozityvaus gyvenimo" įkaitė

Raudonojo Kryžiaus draugija - "Pozityvaus gyvenimo" įkaitė

Ketvirtadienį Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas atvyko apžiūrėti savivaldybės pastato Švyturio g. 6A, ant kurio stogo pradėjo augti medžiai. Šis vizitas verčia atkreipti dėmesį į du klaipėdiečių bendruomenės skaudulius. Pastate, kuris greitai taps avariniu, įsikūrusios dvi visuomeninės organizacijos, neturinčios lėšų jo remontui.

Pagal panaudos sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe pirmame pastato Švyturio g. 6A aukšte nuo 1995 metų yra įsikūręs Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Klaipėdos skyrius. O antrą aukštą pagal panaudos sutartį po to, kai pernai pavasarį išsikraustė teismo ekspertai, perėmė visuomeninė pagalbos sergantiems AIDS/ŽIV organizacija "Pozityvus gyvenimas".

Pirmas aukštas sutvarkytas, kapitaliai suremontuotas gavus pinigų iš švedų. Tačiau į jas teka vanduo iš antro aukšto. Šildymas patalpose įjungtas tik prieš 3-4 dienas, nes neturėta už ką susimokėti. Beje, žiemą Klaipėdos skyrius už 100 kv. m patalpų šildymą per mėnesį moka 1000 Lt. Problemų kelia elektros instaliacija - gali įvykti trumpas sujungimas. Jau pavojinga eiti pro šį pastatą, nes gali užkristi čerpės. Prie pastato, gavus leidimą, nukirsti medžiai, nes jų didelės šakos ardė stogą.

Pasak Klaipėdos skyriaus sekretorės Dalytės Fabijonavičienės, pernai pavasarį, kai išsikraustė teismo ekspertai, savivaldybės atstovai apskaičiavo, kad vien stogo remontui reikėtų apie 60 tūkst Lt, o visas pastato remontas kainuotų apie 150 tūkst. Lt. Savivaldybė žadėjo remontuoti, bet patalpas perėmė "Pozityvus gyvenimas". Pastaroji planavo suremontuoti gavusi projektinių lėšų, tačiau jų negavo.

Labdarą socialiai remtiniems žmonėms teikianti Raudonojo Kryžiaus organizacija, išsilaiko iš rėmėjų lėšų. Du kartus per metus vokiečiai veža humanitarinę pagalbą Klaipėdai. Į tas patalpas ateina žmonės jos pasiimti. Prekybos ir pramogų centre "Akropolis" surinkta klaipėdiečių parama irgi atgabenama čia ir dalinama. Klaipėdos skyriaus slaugytojos neatlygintinai slaugo vienišus ligonius. Raudonojo Kryžiaus organizacija, jos atstovų manymu, Klaipėdos miestui duoda daug, o pati nieko negauna. Klaipėdos skyrius jau kelis kartus kreipėsi į savivaldybę ir prašė patalpų, nes šios jau darosi avarinės, tačiau klausimas nesprendžiamas.

Dabar baiminamasi, kad "Pozityvus gyvenimas" neįstengs mokėti už šildymą ir jeigu jis bus atjungtas, tada Raudonojo Kryžiaus draugijai bus visai riesta. Jau dabar labdaros drabužiai pelija. "Prašysime Klaipėdos savivaldybės pagalbos", - sakė apžiūrėti patalpų iš Vilniaus atvykęs Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas Konstantinas Romualdas Dobrovolskis.

Šuo ant šieno

Antrame pastato aukšte karaliauja visiška netvarka. Meras stebėjosi, kad teismo ekspertai taip nugyveno patalpas. Žmonės pasakoja, kad čia būdavo pristatomi girti vairuotojai. Žinia, tokie pacientai dėl sąlygų, ko gero, nesiskundė. Čia suskilusios sienos, griūna lubos, kiauras stogas,  viršuje eina elektros įvadas, šildymas irgi eina iš viršaus.

"Pozityvus gyvenimas" merui priminė šunį ant šieno. Nes vasarą jo žmonės kelis kartus apsilankė, ir viskas. Nei pats naudojasi patalpomis, nei kitiems atiduoda. "Visų pirma, reikėtų peržiūrėti panaudos sutartį, kurią "Pozityvus gyvenimas" yra sudaręs su savivaldybe. Išsiaiškinti, kokie jo įsipareigojimai ir kokios sutarties nutraukimo sąlygos. Suprantu, kad gautos panaudai patalpos nėra dovanėlė. Tačiau padaryti įkaite apačioje gyvenančią organizaciją neteisinga ir nekorektiška. Palikti tuščias patalpas, kur vanduo varva pro kiaurą stogą ant grindų, kurios yra Raudojo Kryžiaus stogas, manau, negalima. Situacija yra skubiai ir rimtai taisytina. Man atrodo, kad "Pozityvus gyvenimas", prieš sudarydamas panaudos, sutartį turėjo įvertinti situaciją, jog pastatui reikia kapitalinio remonto. Neatmesčiau galimybės, kad Raudonajam Kryžiui reikėtų žiūrėti ir kitų patalpų. Situacija paradoksali ir dramatiška. Savivaldybė vargu ar galėtų imtis antro aukšto remonto, nes jis atiduotas panaudai", - vakar svarstė Klaipėdos meras.


Ieško lėšų

Organizacijos "Pozityvus gyvenimas", įkurtos 2003-iaisiais, filialo Klaipėdoje administratorė Nijolė Petrauskienė sakė, kad vasarą kelis kartus ketvirtadieniais žmonės buvo susirinkę, o dabar prasidėjo mokslai, tad dažnai ir nebesirenkama. Deja, tarp sergančiųjų nemažai mokinių, studentų.

Organizacijos "Pozityvus gyvenimas" vadovas Jurgis Andriuška sakė, kad stogą ketinama remontuoti - šiuo metu tam ieškoma lėšų. Jo manymu, kol nesuremontuotas stogas, nėra prasmės šildyti patalpas. Jis sakė, kad nesiruošiama savavaliauti ir atjungti šildymo, jeigu to negalima daryti. Tačiau neneigė, jog domėjosi, ar būtų įmanomas ir toks variantas.

"Mes nesame komercinė organizacija. Skaudu, kad Raudonasis Kryžius skundžiasi mumis. Mes jau viena kabinetuką ten įrengėme. Ir sienas, ir elektrą sutvarkėm patys. Manėme, kad gausime paramą ir suremontuosime, bet negavome", - kalbėjo vadovas.

Organizacija išgyvena stengdamasi rengti projektus paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti ir pačių narių paaukotų lėšų. Pasak J. Andriuškos, Socialinės ir apsaugos ministerija jau atmetė tris parengtus organizacijos projektus.

Laiko Dienos centrui

J. Andriuškos teigimu, į Lietuvą ateina globalus fondas, skirtas kovai su AIDS/ŽIV, maliarija ir tuberkulioze - 12,5 milijono JAV dolerių penkeriems metams. "Pozityvus gyvenimas" dirba, rengia projektus ir tikisi gauti paramą kokybiškam Dienos centro įkūrimo Klaipėdoje projektui. Todėl organizacija norėtų išlaikyti minėtas patalpas, kad 2013-aisiais, kai bus gauta pinigų, jose galėtų pradėti veikti Dienos centras. Šiuo metu ieškoma būdų, kai išlaikyti patalpas iki to laiko.

ŽIV užsikrėtusių  žmonių Klaipėdoje yra daugiau kaip 400, t. y. daugiausia Lietuvoje. Klaipėda Dienos centrui pasirinkta ir todėl, kad Vilniuje dar kitos organizacijos vykdo veiklą, padeda tiems žmonėms, o uostamiestyje nieko nėra.

Jie kaip raupsuotieji

Organizacija "Pozityvus gyvenimas" kol kas teikia sergantiems ir užsikrėtusiems tik savotišką psichologinę pagalba, nes lėšų specialistams samdyti neturi. Reikėtų ir socialinio darbuotojo, ir psichologo, ir mediko. ŽIV užsikrėtę žmonės negali laukti, kol gydytojas priims juos nežinia kada. Beje, gydytojai gali priimti tokius pacientus du kartus per savaitę, o jiems reikia patarimų nuolat, nes kiekvienas spuogas kelia baimę, jog prasidėjo liga. Tiems žmonėms labai sunku psichologine prasme.

J. Andriuškos teigimu, visame pasaulyje yra centrai, kur tokie žmonės iš karto gali gauti konsultacijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašyta nors kiek paremti organizaciją, nes ji remia visus -  ir prekybos žmonėmis aukas, o ŽIV užsikrėtusiųjų -  ne. Valstybė jiems negali įsteigti netgi Dienos centro. "Pozityvus gyvenimas" daugybę kartų kreipėsi į Sveikatos ministeriją, kad kokioje nors gydymo įstaigoje surastų jai kabinetuką, bet ji net to nesugebėjo.

"Mūsų pacientų niekas nenori remti. Jie kaip raupsuotieji. Žmonės į juos žiūri neigiamai, esą jie patys kalti. Esame labai dėkingi Klaipėdos savivaldybei, kad mus suteikė patalpas, deja, mūsų galimybės labai ribotos. Jeigu kažkam reikia tų patalpų uostamiestyje, tegu atima iš mūsų, ką padarysi", - apgailestavo J. Andriuška.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder