Privaloma tėvystė - akmuo po kaklu

Vienuolikos metų dukrą auginanti ir jau 1,5 metų be darbo sėdinti klaipėdietė šių metų pradžioje iš valdžios gavo netikėtą "dovaną". Pasikeitus tvarkai dabar reikalaujama, kad vieniša mama, prašydama kompensacijų, privalo pateikti vaiko tėvystę patvirtinančius dokumentus, nes kitaip jokia socialinė parama jai nepriklauso. Valdžia tokius reikalavimus grindžia noru tėvus priversti rūpintis savo atžalomis ir neužkrauti visos naštos valstybei. Vadovaujamasi logika, kad įrodyti tėvystę nėra sudėtinga. Tačiau minėtos klaipėdietės atveju tai beveik neįmanoma - vyras, buvęs Latvijos pilietis, jau yra miręs.

Klaipėdoje tokių vienišų mamų, kurioms pasikeitus tvarkai nebepriklauso pašalpos ir kompensacijos, anot socialinės rūpybos specialistų, yra nemažai.

Liūdna metų pradžia

Užsitęsusi krizė ir visoje Lietuvoje suvešėjęs nedarbas dar nė keturiasdešimties metų neturinčią Laimą (vardas pakeistas saugant vaiko teises - Aut. past.) prieš porą metų privertė papildyti Darbo biržos sąrašus. Kadangi moteris viena pati augina vienuolikmetę dukrą, iš valstybės gaunamos pašalpos iki šiol jai buvo vienintelis išsigelbėjimas.

"Tinkamo darbo kol kas surasti nepavyksta. Pernai ir aš, ir dukra kiekviena gaudavome per 300 litų socialinės pašalpos ir dar kompensaciją už šildymą bei karštą vandenį. Tačiau kai šiemet sausio 3 dieną užpildžiau dokumentus, Socialinės paramos skyriuje išgirdau, kad pasikeitė įstatymai, todėl man nebepriklauso nei parama, nei kompensacija", - liūdnai Juodojo Drakono metų pradžią prisimena Laima.

Socialinės paramos skyriaus darbuotojos bandė ją raminti, kad jai reikia tik nustatyti vaiko tėvystę, tačiau moters tai nepaguodė, nes ji savo vaiko tėvo nebuvo mačiusi dešimt metų.

Meilė baigėsi

"Su dukros tėvu susipažinome, kai man buvo 23 metai. Jis buvo jūreivis - Latvijos rusas, atplaukęs į Klaipėdos uostą. Draugavome trejus metus, kol vieną dieną pastojau. Bendravome gražiai - vienas pas kitą važinėjome į svečius. Aš Latvijoje pas jį ir jo mamą paskutinį sykį buvau aštuntą nėštumo mėnesį. Vėliau jis atvyko į Lietuvą ir dalyvavo man gimdant. Kadangi su dukrele iš ligoninės grįžau prieš pat Kūčias, neskubėjome vaiko priregistruoti, o po kelių dienų jis išplaukė į jūrą vienuolikai mėnesių. Todėl aš vaiką priregistravau tik savo vardu", - vienuolikos metų įvykius prisiminė moteris.

Beveik po metų grįžęs mylimasis trumpam aplankė dukrą ir po konflikto su Laima daugiau nebepasirodė.

"Dėl to nedariau jokios bėdos. Džiaugiausi, kad turiu vaiką, o jei tėvui jo nereikėjo - negalėjau ir nemačiau reikalo jo priversti mus mylėti", - sako Laima, tačiau toks požiūris dabar moterį stumia į beviltišką situaciją.

Giminaičiai atsiribojo

Suvokdama, jog pašalpa ir kompensacija jai nepriklausys tol, kol ji neįrodys, kad jos dukra nėra gimusi iš šventosios dvasios, moteris pradėjo buvusio mylimojo paieškas. Ji prisiminė, kad vyras dar prieš pradėdamas su ja draugauti buvo vedęs ir turėjo dukrą, tad pabandė ją susirasti rusiškame tinklalapyje, panašiame kaip lietuviškasis "klase.lt".

"Pirmoji jo dukra jau dvidešimtmetė. Ji man ir papasakojo, kad tėvas visą laiką gyveno Liepojoje, buvo dar kartą vedęs, bet sulaukęs 43 metų staiga mirė. Supratau, kad mano reikalai visai prasti", - atsiduso moteris.

Nors dvidešimtmetė latvė iš pradžių mielai bendravo ir net buvo atvykusi į Lietuvą susitikti su mažesniąją seserimi, tačiau vos tik išgirdo, kad Laimai reikia įrodyti tėvystę, tuoj pat atsitraukė ir užblokavo visus įmanomas susisiekimo priemones.

"Ji tik parašė man žinutę, jog tikėjosi nuoširdaus bendravimo, bet esą mums reikia tik naudos, todėl jai apmaudu ir ji nebenorinti bendrauti. Į mano žinutes, kad man jokios naudos nereikia, tik tėvystės nustatymo ji nebereagavo", - pasakojo Laima.

Kol tėvystės įrodymo dokumentai nepasiekė teismo, Laima gauna tik 350 litų siekiančią socialinę paramą už dukrą. Bendrabučio kambaryje gyvenanti moteris už komunalinius patarnavimus sumoka 200 litų ir neįsivaizduoja, kaip išgyventi už 150 litų.

ŠEIMOS POLITIKA? Nors praėjusį rudenį Konstitucinis teismas nustatė, kad Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, šeima pripažįstančios tik gyvenančius santuokoje, prieštarauja Konstitucijai, tačiau panašu, kad tokia politika jau pradėta vykdyti.

Laima pabandė kreiptis į "Sodrą" tikėdamasi, kad dukrai priklauso bent našlaitės pašalpa, tačiau ir čia atsakymas buvo neigiamas - kadangi tėvas buvo Latvijos pilietis ir Lietuvoje mokesčių nemokėjo, jokia pašalpa nepriklauso.

"Situacija kebli"

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba skyrė moteriai nemokamą advokatą, kad šis padėtų suruošti bylai reikalingus dokumentus. Advokatas Leonidas Zubanovas pripažino, kad situacija itin kebli ir kol bylą pavyks perduoti teismui esą gali praeiti ir ne vieneri metai.

"Jei būtų gyvas tėvas, nebūtų jokių problemų - jis privalėtų pasidaryti DNR tyrimą ir šitaip būtų nustatyta jo tėvystė. Kadangi jo nebėra tarp gyvųjų, tam, kad medžiaga būtų perduota teismui, reikia surinkti informaciją apie likusius jo giminaičius - mamą, dukrą, žmoną. Mano klientė informacijos turi nedaug - neatsimena mamos pavardės, nes ji buvo kitokia nei jos mylimojo, dukra iš pirmos santuokos atsisako bendrauti, o apie antrąją žmoną neturime jokių duomenų", - situacijos sudėtingumą aiškino L. Zubanovas.

Be to, net ir tuo atveju, jei pavyktų surasti visus reikiamus giminaičius, nėra jokių garantijų, kad jie sutiks atvažiuoti į Lietuvą ir dalyvauti teismo procese, juolab daryti DNR tyrimus.

"Niekas negali jų priversti to daryti", - atsiduso advokatas.

Nepaisant situacijos sudėtingumo jis rekomendavo Laimai pačiai važiuoti į Latviją, ieškoti mylimojo mamos ir bandyti su ja tartis, nors vien jos parodymų vis tiek neužtektų.

"Susižinojau dukros močiutės adresą. Bandysiu važiuoti į Latviją. Nežinau, kuo baigsis šitas mano žygis, bet turiu kažkaip kapstytis iš šios absurdiškos situacijos. Liūdniausia, kad visas procesas gali užsitęsti labai ilgai, o gyventi reikia jau dabar", - sako Laima.

KOMENTARAS: "Valstybė negali remti vaiko vietoje tėvo"

Audronė LIESYTĖ, Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja

Nuo šių metų pasikeitė Piniginės socialinės paramos įstatymas. Todėl dabar jei vaikui nenustatyta tėvystė ir toks procesas nevyksta, vienišos mamos gauna socialinę paramą tik už vaiką, o joms anksčiau skirta parama nebepriklauso. Taip pat tokiu atveju nepriklauso ir kompensacijos už šildymą bei karštą vandenį. Kodėl šitaip pakeista tvarka? Tiesiog norima, kad tėvas neatsiribotų nuo savo palikuonių ir juos išlaikytų.

Valstybė negali remti vaiko vietoje tėvo. Be to, kai nustatoma tėvystė, priteisiami alimentai - keičiasi šeimos pajamos, nuo kurių skaičiuojama ir pašalpa bei kompensacijos. Tačiau tai nereiškia, kad pašalpa tokiu atveju būtinai sumažėtų. Dažnai būna atvirkščiai, nes ji skaičiuojama visai šeimai.

Minėtu atveju moteris gauna tik socialinę paramą už vaiką - 350 litų. Bet vos tik tėvystės nustatymo byla pasieks teismą ir prasidės procesas, ir jai pačiai priklausys pašalpa bei kompensacija už šildymą ir karštą vandenį. Pasikeitus tvarkai tokių vienišų mamų, kurioms nebepriklauso pašalpos ir kompensacijos Klaipėdoje yra nemažai.