Prezidentė: "Klaipėdiečių parama dujų terminalui - labai svarbi"

Klaipėda gali tapti pavyzdžiu kitoms šalies savivaldybėms, kaip sėkmingai pertvarkyti šilumos ūkį ir sumažinti šilumos kainą, plėtojant alternatyviąją energetiką ir nuo rusiškų dujų pereinant prie rūšiuotų atliekų deginimo. Bendrovės "Lietuvos jūrų laivininkystė" privatizavimo klausimas yra pernelyg sureikšminamas, o centrinė ir vietos valdžia turėtų mažiau politikuoti ar trukdyti Klaipėdoje numatomam įgyvendinti suskystintų dujų terminalo projektui. Tokios pozicijos laikosi šiandien uostamiestyje apsilankysianti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prieš vizitą į Klaipėdą šalies vadovė atsakė į "Vakarų ekspreso" klausimus, susijusius su pajūrio regionu.

Tądien, kai surengėte spaudos konferenciją savo antrųjų kadencijos metinių proga, pajūryje lankęsis premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad sprendžiant nelegalių statybų, kurių ypač gausu pajūryje, klausimus "reikia ieškoti darnos tarp viešojo intereso ir aplinkos apsaugos bei siekti, jog nebūtų švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai valstybės tarnautojų klaidoms kompensuoti, kai gavę visus leidimus ir turėdami visus parašus žmonės statybą pradėjo, o paskui dėl įvairių aplinkybių prasidėjo teisiniai ginčai ir paaiškėjo, jog kažkas padėjo parašus iki galo nesuderinęs". Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?

Jeigu bus bandoma uždangstyti valstybės tarnautojų, piktnaudžiavusių savo padėtimi ir suteikusių leidimus statyboms valstybės saugomose teritorijose, klaidas, korupcijos užkratas taps dar gajesnis ir žalingesnis. Nebaudžiamumas yra pagrindinė žmonių nepasitikėjimo valdžios ir teisėsaugos institucijomis priežastis. Todėl būtina ištirti ir įvertinti, kokie konkrečiai valstybės tarnautojai padėjo parašus.

Išsisukti nuo bausmės neturi padėti senatis, todėl inicijavau įstatymų pakeitimus, kuriais sukurti efektyvesni kovos su korupcija įrankiai - pailginti senaties terminai korupcinio pobūdžio nusikaltimams, įteisintas išplėstinis turto konfiskavimas, penkis kartus padidintos baudos, pakeista tvarka, kaip specialiosioms tarnyboms tikrinti valstybės tarnautojus. Teisėsaugos institucijų neveiklumui nėra jokio pasiteisinimo ir reikalausiu konkrečių rezultatų kovojant su korumpuotais valdininkais.

Nėra normalu, kai žmogus, norintis pastatyti namą savo žemėje, užtrunka keletą metų, kol gauna reikiamus dokumentus. Biurokratinė painiava ir korupcija žemėtvarkos institucijose lėmė nelegalių statybų bumą - Lietuvoje dabar iš viso užregistruota daugiau nei 2000 savavališkų statybų, Klaipėdos apskrityje - 300, vien Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje - 45.

Statybų įstatymo pataisos, įsigaliojusios pernai spalį, numato galimybę žmonėms įteisinti savavališkai statomus ar pastatytus statinius, tačiau yra aiški išlyga - statybos gali būti įteisintos tik tuo atveju, jei jos nenusižengia kitiems teisės aktams ir tik tose vietose, kur statyba apskritai yra galima. O statybos, šiurkščiai pažeidžiančios aplinkos apsaugos, saugomų teritorijų, kultūros paveldosaugą reglamentuojančius įstatymus, negali būti legalizuotos.

Toje pačioje spaudos konferencijoje pareiškėte, kad Jūsų netenkina suskystintų dujų terminalo projekto įgyvendinimo tempai. Kokių konkrečių pretenzijų turite šio projekto įgyvendintojams? Ką ketinate daryti, kad situacija pasikeistų į geresnę pusę?

Suskystintų gamtinių dujų terminalas Lietuvai yra būtinas, siekiant užsitikrinti bent santykinę energetinę nepriklausomybę. Apie terminalą jau kalbame 3 metus, o statybos dar nepradėtos. Lietuvai yra brangi kiekviena diena, kai permokame už dujas, todėl būtina veikti sparčiai ir išvien, kad 2014-ųjų pabaigoje turėtume naują terminalą.

Kviečiu centrinę ir vietos valdžią ne politikuoti ar trukdyti šiam projektui, bet padėti kaip įmanoma greičiau pastatyti terminalą ir geranoriškai bendradarbiauti su bendrove "Klaipėdos nafta", vykdančia projektą.

Kiaulės Nugaros sala, esanti uosto akvatorijoje, kur sukurta visa reikalinga infrastruktūra ir yra artimiausias prisijungimas prie dujų vamzdyno, šiuo metu parinkta kaip prioritetinė, tačiau galutinis sprendimas bus priimtas, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimą.

Palyginti su sausumoje įgyvendinamų terminalų investicijomis, plaukiojančio terminalo statyba yra per pusę pigesnė. Labai įdėmiai stebėsiu, kad statybos būtų ekonomiškai pagrįstos ir duotų maksimalios naudos. Terminalas turėtų atsipirkti per 5-10 metų. Turėdami naują dujų terminalą, galėsime pirkti dujas tarptautinėse rinkose ir rinktis geriausią kainą.

Klaipėdos miesto bendruomenės ir visos šalies gyventojų parama šio terminalo statybai yra labai svarbi, todėl projekto vykdytojai turi veikti skaidriai ir pateikti visuomenę dominančią informaciją, laikytis aukštų statybos ir aplinkos apsaugos reikalavimų.

Lietuvai būtina turėti alternatyvų dujų tiekimą, kad dujų kainas diktuotų rinka, o ne politinės kaimynų nuotaikos.

Klaipėdoje labai daug aistrų kelia jau statoma termofikacinė jėgainė, kuri degintų buitines regiono atliekas ir gamintų šilumą bei elektros energiją. Koks Jūsų požiūris į tokį projektą?

Klaipėdos ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai yra šilumos ūkio monopolininkų gniaužtuose ir turi atseikėti didelę dalį savo pajamų mokesčiams už šilumą, todėl visas iniciatyvas, kurios išlaisvina gyventojus iš šilumos tiekėjų ir dujininkų monopolinio diktato, vertinu teigiamai.

Naujoji jėgainė Klaipėdai ir jos gyventojams duos dvigubą naudą - miestas pažangiai tvarkys rūšiuotas atliekas ir panaudos jas šilumos bei elektros gamybai. Atsisakiusi brangių dujų, miesto valdžia galės sumažinti mokesčius už šildymą ir rinkliavą už šiukšles. Tačiau labai svarbu, kad siekiant ekonominės naudos būtų laikomasi aukštų visuomenės sveikatos ir oro taršos reikalavimų.

Klaipėdos miesto bendruomenė ir nevyriausybinės organizacijos siekia, kad projektas būtų vykdomas skaidriai. Jėgainės savininkai ir miesto vadovai turėtų atviriau bendrauti su visuomene ir pateikti daugiau informacijos, kaip naujų technologijų jėgainė, pirmoji tokia Baltijos šalyse, užtikrins švarią aplinką Klaipėdos miesto gyventojams.

Klaipėda gali tapti pavyzdžiu kitoms šalies savivaldybėms, kaip sėkmingai pertvarkyti šilumos ūkį ir sumažinti šilumos kainą, plėtojant alternatyviąją energetiką ir nuo rusiškų dujų pereinant prie rūšiuotų atliekų deginimo.

Uostamiestyje stovi vienintelė Lietuvoje geoterminė jėgainė (UAB "Geoterma"), tačiau ir tą neseniai Vyriausybė buvo užsimojusi privatizuoti. Koks Jūsų požiūris į geoterminės energijos panaudojimo perspektyvas Lietuvoje?

Visų rūšių vietiniai energijos šaltiniai, tarp jų ir geoterminė energija, turi būti kuo efektyviau panaudojami, kad savo resursais sustiprintume Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Bendrovė "Geoterma", kurios akcijas valdo Energetikos ministerija ir "Lietuvos energija", yra geras pavyzdys, kaip remdamiesi mokslo tyrimais galime pasitelkti geoterminį vandenį ir spręsti šildymo problemas, tačiau turime žiūrėti ne tik mokslinės, bet ir ekonominės naudos. "Geoterma" turi 13 milijonų litų skolos Pasaulio bankui, todėl Vyriausybės uždavinys yra surasti tinkamiausią bendrovės valdymo modelį, kuris padėtų suderinti du tikslus - plėsti alternatyviuosius energijos šaltinius ir užtikrinti jų ekonominį naudingumą.

Iš esmės pasisakau už tai, kad svarbūs energetiniai objektai liktų valstybės rankose. Efektyvus valstybės turto valdymas yra tarp svarbiausių uždavinių, kuriuos keliu Vyriausybei. Turėdami pelningai dirbančias valstybės įmones gausime daugiau pajamų į biudžetą ir nereikės įvedinėti naujų mokesčių, kurių našta ir taip slegia verslą bei šalies žmones.

Klaipėdos rajono savivaldybė - vienintelė pajūryje, į savo teritoriją dar neįsileidusi nė vienos vėjo jėgainės. Kaip vertinate tokią poziciją ir koks Jūsų požiūris į vėjo energetikos plėtrą?

Įsileisti ar ne vėjo jėgaines, iš tiesų turi nuspręsti ir savo teritorijų planavimo dokumentais patvirtinti savivaldybė bei joje gyvenantys žmonės. Šilutės rajonas, kur sukasi šešios vėjo jėgainės ir ketinama pastatyti dar kelias, yra geras pavyzdys, kaip plėtoti alternatyviąją energetiką, verslui pasitelkiant šiuolaikišką, triukšmo nekeliančią įrangą ir bendradarbiaujant su vietos bendruomene.

Susisiekimo ministerija vis neatsisako minčių privatizuoti bendrovę "Lietuvos jūrų laivininkystė". Tai kelia dalies jūrinės visuomenės pasipriešinimą. Koks Jūsų požiūris į šią problemą? Ar turite viziją, kaip Lietuvą ateityje išlaikyti ne valstybe prie jūros, o jūrine valstybe?

Šios bendrovės klausimas yra per daug sureikšmintas.

"Lietuvos jūrų laivininkystė" tėra viena iš daugelio labai konkurencingos laivybos rinkos įmonių. Valstybei nėra būtinybės ir netgi nepatartina turėti įmonių tokiose rinkose, kur gerokai efektyviau veikia privačios bendrovės ir konkurencija yra ypač arši.

Vietoje to valstybė turi kontroliuoti ir reguliuoti monopolijas. Galbūt ir dėl šių dėsnių ignoravimo "Lietuvos jūrų laivininkystės" finansinė padėtis yra sunki. Griežtai kreditoriaus prižiūrima bendrovė galėtų pasiekti geresnių rezultatų, bet jai neturėtų būti teikiama pagalba iš mokesčių mokėtojų pinigų. Jeigu bus nuspręsta parduoti šią bendrovę, privatizavimas turi įvykti palankiu laiku ir skaidriai.

Stiprindami Lietuvos kaip jūrinės valstybės pozicijas pasaulyje, privalome sumaniai pasinaudoti visomis jūros teikiamomis galimybėmis - tiek krovinių ir keleivių gabenimo, tiek vystydami turizmo ir poilsio paslaugas, tiek išnaudodami vėjuotą pajūrio zoną alternatyviajai energetikai vystyti.

Klaipėdos uostas yra visos šalies ekonominio atsigavimo variklis, todėl turime didinti jo pajėgumus. Dabar uostas per metus sulaukia 7 tūkstančių laivų, tačiau didieji laivai aplenkia Klaipėdą. Tad giliavandenis uostas yra strategiškai svarbus projektas mūsų valstybei, turime jį įgyvendinti iki 2020 metų. Uosto plėtros neturėtų stabdyti biurokratiniai suvaržymai ar savivaldos neveiklumas. Sklandi Klaipėdos uosto plėtra - visos Lietuvos rūpestis.

Lietuvos kaip jūrinės valstybės stiprybė remiasi ne tik išplėtota infrastruktūra, bet ir inovacijomis laivų statybos, remonto ir architektūros srityje. Štai Vakarų laivų gamykla vykdo 90 milijonų eurų vertės jūrinių keltų statybos projektą. Norvegijos "Fiskerstrando" laivų statyklos užsakymu Klaipėdoje statomas didžiausias pasaulyje pažangių technologijų keltas. Tai - puikūs pavyzdžiai, kad turime ne tik jūrą, bet ir žinių, esame pajėgūs konkuruoti su stipriausiomis Europos laivų statybos bendrovėmis.

Jei neklystu, šį ketvirtadienį bus pirmasis Jūsų darbinis vizitas į Klaipėdą, o iki tol uostamiestyje lankėtės tik per praėjusių metų Jūros šventę ir čia vykusias tarptautines karines pratybas. Kai kuriems klaipėdiečiams atrodo, kad pernelyg mažai dėmesio skiriate miestui, kuris įneša labai didelį indėlį į šalies ekonomiką. Gal ateityje žadate daugiau pasidomėti Klaipėdos krašto problemomis? Ar lankysitės ir šių metų Jūros šventėje?

Klaipėdiečiai visiškai pagrįstai gali didžiuotis nuveiktais darbais ir savo indėliu į šalies ekonomiką. Esate antras pagal ekonominį išsivystymą šalies regionas ir atsiliekate tik nuo sostinės. Klaipėdos apskrities ekonominiai rodikliai gerokai viršija šalies vidurkį. Eksporto augimas apskrityje per praėjusius metus siekė 22,6 procento, šiemet liepą čia užregistruotas ir mažiausias nedarbas šalyje - 9,8 procento. Klaipėdos regiono ekonomika yra labai glaudžiai susijusi su uosto veikla, todėl ypač aktualu užtikrinti subalansuotą ekonomikos augimą, sudarant galimybes vystyti Kretingos, Skuodo, Šilutės bei Klaipėdos rajonų savivaldybes.

Strateginis tikslas Klaipėdos uostui - prisidėti prie valstybės energetikos projektų. Jūrinės pramonės ir energetikos plėtra suteiks daug ekonominių ir socialinių pranašumų tiek šaliai, tiek Klaipėdos krašto gyventojams.

Turiu pasakyti, kad Klaipėda pirmauja ne tik ekonomikos srityje, bet ir rengdama miesto šventes. Jūros šventė tapo visos Lietuvos švente. Noriu palinkėti, kad šiais metais ji dovanotų klaipėdiečiams ir visiems Lietuvos žmonėms dar daugiau jūrinių įspūdžių ir uždegtų mūsų širdis plakti Baltijai ir Lietuvai.

Pabaigai norisi paklausti apie Jūsų požiūrį į gana sunkius laikus išgyvenančiai spaudai labai rūpimą problemą. Šiemet per Spaudos šventę sakėte, jog "tikimės, kad nuo 2012 metų PVM spaudai šiek tiek tvarkysime". Ar jau žengėte kokius nors žingsnius šia linkme?

Rudenį, svarstant 2012 metų nacionalinį biudžetą, siūlysime rasti galimybių spaudai pritaikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą. Būtina stiprinti spaudos finansinę nepriklausomybę. Manau, kad kokybiška žurnalistika, kaip ir knygos, vaistai ar šiluma, turi būti prieinama kiekvienam.