Pirmajame atkūrimo darbų etape numatyta sutvarkyti princų Frydricho ir Karlo bastionus bei juos jungiančią šiaurinę kurtiną. Joje archeologinių tyrimų metu rasti senojo miesto kultūriniai sluoksniai. Kurtina bus su įrengta požemine patalpa, kurioje ketinama šiuos sluoksnius eksponuoti. Rytinėje kurtinoje istorijos entuziastai galės apžiūrėti Antrojo pasaulinio karo bunkerį, kuriame, manoma, buvo laikomas vokiečių kariuomenės povandeninių laivų kuras.
Taip pat bus įrengta nauja konstrukcija, apsauganti archeologines atodangas nuo neigiamo aplinkos bei klimato poveikio.
Antrajame piliavietės tvarkybos darbų etape planuojama atgaivinti pietrytinį ir pietvakarinį bastionus, pietinę ir vakarinę kurtinas bei fosą su tiltu. Taip būtų suformuota pilies sala su bastionais. Trečiajame etape, kurį paveldosaugininkai kol kas vadina vizija, liktų sugrąžinti pilies pastato tūrius.
Klaipėdos pilis visais laikas buvo svarbiausia miesto dalis, nuo kurios uostamiestis pradėjo augti. Pirmąkart ji paminėta 1252 m. dokumente, kuriuo didysis magistras Eberhardas fon Zeine ir Kuršo vyskupas Heinrichas sutarė pastatyti pilį tarp Nemuno ir Danės. Pirmiausia buvo suręsta medinė pilis, o 1253 m. dešiniajame Danės krante iškilo mūrinė. XIV-XV a. Klaipėdos pilį puldinėjo žemaičiai ir lietuviai, ji buvo ne kartą deginama ir atstatoma.
Pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, gynybinė siena, grioviai bei pylimai su gynybiniais statiniais. 1516 –1519 m. Klaipėdos pilis buvo sustiprinta žemių pylimais su bastėjomis, 1538 - 1550 m. – rekonstruota. Prie vidinių ir išorinių pilies sienų buvo pristatyti gyvenamieji ir ūkiniai korpusai.
Paskutiniai Klaipėdos pilies ir miesto fortifikacijos darbai vyko Septynerių metų karo (1756 – 1763) metu, paskui ji prarado karinę reikšmę ir liko apleista. XIXa. pabaigoje buvo nugriauti paskutiniai pilies pastatai, o XX a. pradžioje – užkasta dalis pilies kanalų. Piliavietės teritorija buvo perduota laivų remonto įmonei ir ilgiems metams tapo uždara. Miestui ji sugrįžo prieš dešimtmetį.
Rašyti komentarą