Griuvėsiais virtusios istorinio pastato medinės dalies nacionalizavimo procesas vyksta jau daugiau kaip dvejus metus. Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovas Arūnas Umbrasas LŽ informavo, kad teisinėse džiunglėse prošvaistė nušvito būtent dabar.
„Jackų šeima viską skundžia teismams. Dėl kurhauzo dalies nacionalizavimo - taip pat. Byla buvo įstrigusi, bet šį rugsėjį Klaipėdos apygardos administracinis teismas atvėrė kelią turto perėmimo klausimą vėl nagrinėti Palangoje. Tikėkimės, jog dabar procesas pajudės“, - sakė jis.
Teismų karuselė
KPD dar 2013-aisiais išsiuntė Palangos miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašoma Jackų kurhauzo dalį nacionalizuoti. Tačiau kurorto teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, nes Gediminas Jacka apskundė kultūros ministro įsakymą paskelbti kurhauzą valstybės saugomu objektu. Šį klausimą nagrinėjęs Vilniaus miesto apygardos administracinis teismas atmetė skundą kaip nepagrįstą.
„Tuomet apeliacine tvarka buvo kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Savo ruožtu apskundžiau palangiškių sprendimą stabdyti bylos nagrinėjimą uostamiesčio teismui. Skundas buvo patenkintas, todėl jau šį mėnesį Palangos miesto apylinkės teismas turėtų galų gale pradėti nagrinėti bylą dėl tolesnio kurhauzo likimo“, - pasakojo KPD Panevėžio skyriaus vedėjas A. Umbrasas, atstovaujantis departamentui teismuose.
Kartu bus nagrinėjamas ir klausimas dėl Jackų turto praradimo nuostolių. Teismas turėtų įpareigoti valstybę sumokėti jiems tiek, kiek teismo ekspertų bus įvertinti likę pamatai (akmenys ir plytos).
„Tačiau čia įžvelgiame keistus pačių Jackų viražus. Jų užsakymu buvo atlikta sudegusios pastato dalies nekilnojamojo turto ekspertizė. Net statybininkai pripažįsta, kad tos apdegusios plytos nebėra tinkamos statyboms. Tačiau Jackai sugebėjo gauti tokią ekspertų išvadą, kurioje sudegusios kurhauzo dalies vertė apskaičiuota pagal analogiško sveiko namo Palangoje rinkos kainą. Šios ekspertizės tikrai negalėtume pavadinti objektyvia“, - pažymėjo paveldosaugininkas.
Žemė po abejomis kurhauzo dalimis priklauso valstybei, tad į ją nepretenduojama.
Teismas ir Jackų šeimai, ir Palangos merijai iš pastato padegėjų jau yra priteisęs beveik 435 tūkst. eurų žalos atlyginimą. Sudegusios medinės dalies savininkams - beveik per 203 tūkst. eurų. Tačiau žinant Jackų užsispyrimą skųsti visus iki vieno jiems nepalankius teismų sprendimus gali praeiti dar ne vieni metai, kol neprižiūrimi griuvėsiai taps valstybės nuosavybe, o Palangos savivaldybė galės investuoti į šios kurhauzo dalies atstatymą.
Renginių netrūksta
Kurhauzo teismų karuselė pradėjo suktis 2002 metais, kai rugpjūčio mėnesį paveldo objektas mįslingomis aplinkybėmis sudegė. Tada Jackų šeima bylinėjosi dėl pastatų dalies atidalijimo. Buvo nuspręsta kurhauzą padalyti per pusę - šeimai ir Palangos miesto savivaldybei.
Nors Palangos verslininkas G. Jacka mėgo viešai aiškinti, kad nori restauruoti sudegusią medinę kurhauzo dalį, istorija rodo ką kita. Per 13 metų, kai kurhauzą sunaikino ugnis ir įvyko jo dalybos, būtent Jackų nuosavybė liko nepaliesta. Palangos merija mūrinę pastato dalį restauravo, o Jackų šeimai priklausantys pamatų likučiai toliau bado akis.
Restauruotoje kurhauzo dalyje šiemet jau vyko per 80 įvairių renginių. Anot kurhauzo salės administratorės Dianos Rekašienės, iki metų pabaigos suplanuoti dar maždaug 25.
„Labai džiaugiamės puikios akustikos koncertų sale, kurioje telpa beveik ketvirtis tūkstančio žmonių. Restauratoriai tikrai pasistengė išlaikyti visus autentiškus elementus, todėl kurhauze noriai koncertuoja kamerinės muzikos atlikėjai ir kolektyvai. Vyksta ne tik muzikiniai vakarai, bet ir įvairūs Palangos miesto bendruomenės renginiai. Kurhauzas visus metus yra gyvas”, - LŽ tvirtino ji.
Rašyti komentarą