Potvynis negresia, bet paukščiai parskraidina užkratą

Potvynis negresia, bet paukščiai parskraidina užkratą

„Negalime prognozuoti, ar užklups Kretingą pavasarinis potvynis, bet to nėra buvę, labiau tik – poplūdžiai. Upių pakrantes potvyniai nusiaubia labiau vasaromis, po smarkių liūčių“, – Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje kalbėjo Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė. Tačiau rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, iškilo paukščių gripo grėsmė.

Įrengti kolektyvinės apsaugos centrai

Aukščiausias vandens lygis Akmenos upėje buvo pakilęs sausio viduryje ir siekė 361 cm, Minijoje – 421 cm. Po to nuslūgo ir vėl pakilo, tačiau potvynių grėsmės nėra.

Potvyniai po smarkių liūčių Kretingos rajone kilo 2005-ųjų, 2007-ųjų ir 2017-ųjų vasarą, – kritinę ribą pasiekęs ir iš krantų išsiliejęs vanduo užtvindė apie 50 sodybų Kretingos mieste ir 24 – Kartenoje. Prie apsauginio pylimo priartėjęs vanduo graužia krantus sodininkų bendrijoje „Rasa“, užlieja kaimo turizmo sodybos „Vienkiemis“ teritoriją.

Stipriai užliejamų rajono kelių nėra, labiausiai nuo ištvinusio Salanto nukenčia kelio ruožas, leidžiantis nuo Kalnalio ligi Salantų miesto.

Potvynių grėsmei, tikino R. Beniušienė, yra pasirengta: pasirašytos sutartys su bendrovėmis „Bebrūnė“, „Kretingos vandenys“ ir „Kretingos autobusų parkas“ dėl paramos, technika pasirūpina rajono ugniagesiai, o Kartenos seniūnija įsigijo specialią gelbėjimo valtį.

Masinio pavojaus atveju 36 rajono statiniai taptų kolektyvinės apsaugos centrais, – juose įrengtas laikinas apgyvendinimas su maitinimu, būtiniausiomis higienos bei medicinos priemonėmis, – prioritetinis centras mieste yra Marijono Daujoto progimnazijoje.

Migracijos kelias – per Lenkiją

Apie situaciją dėl Europoje sparčiai plintančio ir maždaug 200 km ligi Lietuvos nuo Lenkijos jau priartėjusio paukščių gripo kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kretingos skyriaus vedėjas Virgilijus Liepinis.

Jo žodžiais, šia pavojinga užkrečiama liga serga ir naminiai, ir laukiniai paukščiai. „Pagrindinė rizika dabar kyla iš parskrendančių paukščių, ypač – laukinių ančių ir žąsų. Per Lenkiją eina vienas iš trijų pagrindinių paukščių migracijos kelių: paukščiai nusileidžia pailsėti ir palieka užkratus. Pirmasis ligos nešiotojas yra vandens paukščiai, o antras – žmogus. Užsikrėtė kone visa Europa, – vien Lenkijoje skaičiuojama per 20 užkrato židinių“, – apie grėsmes kalbėjo V. Liepinis, paraginęs seniūnus išplatinti prevencinę informaciją gyventojams bei rekomendacijas paukščių augintojams.

V. Liepinis tikino, kad paukščiai – pačių ūkininkų turtas, kurį jie ir privalo saugoti patys. Didžiausia grėsmė iškilo stambiems ūkiams, – tokių Kretingos rajone tėra tik du: Vilijos ir Vlado Baltuonių kalakutų bei Aldonos Bertašienės vištų dedeklių.

Geroji žinia ta, kad šiuo metu Europoje plintanti paukščių gripo atmaina nėra pavojinga žmonėms. „Žiemą spaudė kiaulių maras, ligi Lietuvos jis neatėjo, bet rizika niekur nedingo, – tikrinamas kiekvienas nušautas šernas. Paukščių gripą sutramdyti gerokai sudėtingiau“, – akcentavo veterinarijos specialistas.

Daugiausiai gaisrų – pavasarį

Apžvelgdama praėjusius metus, R. Beniušienė akcentavo, kad ekstremalių situacijų rajone pernai nebuvo, išskyrus atvejus, kai vasario 6–kovo 4 dienomis buvo paskelbta gripo epidemija, liepos 3-ąją visoje šalyje paskelbta sausra. Užregistruoti 2 atvejai dėl rastų sprogmenų ir 2 pranešimai dėl skendusiųjų rajono tvenkiniuose.

Per pavasarinius arimo darbus aptinkama sprogmenų, jų vis dar randama ir Joskaudų miške.

Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius pastebėjo, kad pernai buvo išvengta didelių gaisrų: kilo 128 gaisrai, 1 žmogus žuvo, atlikti 143 gelbėjimo darbai. Užpernai liepsnose taip pat žuvo 1 žmogus, kilo 117 gaisrų.

„Gaisringiausi yra balandžio ir gegužės mėnesiai, – tai susiję su žolės deginimu. Daugiausia gaisrų kyla atvirose teritorijose – miško paklotėje, pievose, ražienose – ir gyvenamuosiuose pastatuose. Pernai nekilo gaisrų apleistuose statiniuose, kur šaltuoju periodu mėgsta įsikurti benamiai, – manome, taip yra dėl to, kad ypatingą dėmesį skyrėme tų pastatų patikrai“, – sakė ugniagesių vadovas.

Imbarėje – antrąkart žūtis

Daugiausiai gaisrų pernai kilo Žalgirio, Imbarės ir Darbėnų seniūnijose – antrus metus iš eilės žmogus žuvo Imbarės seniūnijoje, o mažiausiai – Salantų, Kūlupėnų ir Kartenos. Kretingos seniūnijoje kilo 12 atvirų gaisrų, iš stambesnių objektų degė: pirtis Vydmantuose, ūkinis pastatas, katilinė bei transporto priemonės.

Kretingos mieste ugnis įsiplieskė 13 gyvenamųjų namų. Pasak E. Bertašiaus, pagrindinės gaisrų priežastys gyvenamuosiuose namuose – pašalinis ugnies šaltinis, užsidegę suodžiai ir elektros įrenginių instaliacijos gedimai.

Pernai ugniagesiai visame rajone aplankė 2 tūkst. 60 būstų, kuriuose kūrenama kietu kuru, daugumą – vienbučių, iš jų – 800 Kretingos mieste. Buvo patikrintos krosnys, stebėta, ar būstų šeimininkai įsirengę dūmų detektorius.

---

Kas trejus metus sudaromas Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų prevencijos priemonių planas patvirtintas 2020–2022 metams. Planas kasmet atnaujinamas.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder