Politologai: „Petro Gražulio gyvenimas rinkėjams atrodė savas“

„Parduodu butą Gargžduose“, „Mes tiesiog išsiuntėme jį į Vilnių“, „Gargždiškiai tiesiog moka atleisti žmogiškąsias klaidas“, – tokie komentarai pirmadienio rytą šmėžavo gargždiškių bendruomenės socialiniuose tinkluose. Ankstyvą pirmadienio rytą dalis gargždiškių atsibudo be elektros ir juokavo, kad taip yra baudžiami už rezultatus Seimo rinkimuose. O politologai vertindami rezultatus teigė, kad Gargždai atspindėjo visą Lietuvos modelį, o Petras Gražulis laimėjo ne tik savo charizma, bet ir susirinkęs protesto balsus.

Už P.Gražulį balsavo 53,64 proc. Klaipėdos rajono gyventojų, priklausančių Gargždų apygardai. Antrame ture buvusi konservatorė Rasa Petrauskienė surinko 42,58 proc.

Po pirmojo turo, kai P.Gražulio pergalė Gargžduose atkreipė visos Lietuvos dėmesį, o politikui greitai buvo priklijuota „Gargždulio“ etiketė, socialinių tinklų aktyvistai ragino susitelkti antrame ture.

Gargždų apygarda tapo viena labiausiai aptariamų socialiniuose tinkluose.

Tačiau rezultatai, anot Klaipėdos universiteto lektorės politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili, tik paliudijo, kad atskirtis tarp to, kas matoma socialiniuose tinkluose ir realybėje, didelė.

Tai, kad P.Gražulis laimėjo rinkimus, politologų visai nenustebino.

Kai 15min žurnalistė po pirmojo turo Gargždų gatvėje klausinėjo žmonių, kodėl šis politikas toks populiarus, jie neslėpė – konkurencija per silpna. „Aš nebalsavau už Petrą, tačiau antrame ture turbūt neturėsiu kito pasirinkimo. Nenoriu konservatorių, nenoriu Rasos. Seime jau pabuvo. Balsuosiu prieš ją. Tiesiog“, – kalbėjo tada gargždiškė, nenorėjusi atskleisti vardo.

Anot G.Burbulytės-Tsiskarishvili, balsavimas „prieš“, bet ne „už“ galėjo būti vienas iš veiksnių, lėmusių P.Gražulio sėkmę.

„Tai, kad jis laimėjo, manęs visai nenustebino. Tik netikėjau, kad bus tokia persvara. Žiūrint, kaip balsavo apylinkėse, Gargždai yra tarsi Lietuvos modelis. Tos apylinkės, kur arčiau Klaipėdos, Gargždų mieste, P.Gražulį palaikė menkiau. Kaimiškesnės, rytinės, labiau balsuoja ne už dešiniuosius, o prieš. Kitas veiksnys – negalime atmesti to, kad jis turi nepaprastai didelę patirtį, gal pateiktas kaip juokingas, kaip cirkininkas. Bet žino, kaip dirbti, kaip reikia eiti į žmones, megzti kontaktą. Tad šiuo atveju suveikė ir patirtis. Žmonės matė, kad jis toks pats mirtingasis, darantis nuodėmes, klystantis, ir dėl to tapo dar patrauklesnis. Kandidatūrą jis išsikėlė pats – tai irgi žmonėms patrauklu. Už jo nugaros nėra partijos, vadinasi, jis niekam neturi atsiskaityti ir tai daliai rinkėjų yra patrauklu“, – kalbėjo politologė.

Partijos, keldamos kandidatus vienmandatėje Gargždų apygardoje, pasak pašnekovės, turėtų gerai apgalvoti.

Gargžduose P.Gražulio neįveikė ir patirties Seime turėjusi konservatorė Agnė Bilotaitė. „Manau, kad šiuo atveju Rasai Petrauskienei pritrūko charizmos ir atsvaros: ką ji gali pasiūlyti be to, kad yra konservatorė? Čia turėjo būti kova asmenybių lygmenyje“, – teigė G.Burbulytė-Tsiskarishvili.

O Klaipėdos universiteto viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros docentas daktaras Remigijus Riekašius, stebėjęs Gargždų apygardą, dalijosi įžvalgomis, kad sekmadienį išaiškėjo, kiek Klaipėdos rajone yra žmonių, nemėgstančių konservatorių.

„Šįkart suveikė ir P.Gražulio pasirinkta strategija nuo pat pradžių pagrindiniu taikiniu pasirinkti konservatorius. Prieš antrąjį turą tereikėjo pratęsti blėnių pasakojimą, įpinant į visą paveikslą ir siaubo pasakas apie Laisvės partiją. Visa tai tapo pakankamai motyvuojančiu mišiniu net tiems, kuriems pats Petras nėra įkvėpimo šaltinis“, – socialiniuose tinkluose rašė R.Riekašius.

Jis pavadino ironija faktą, kad P.Gražulis – kovotojas prieš sistemą – nuo šios kadencijos bus vienas ilgiausiai šioje sistemoje esančių politikų.