Poilsio parko atgimimas - jau čia pat

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento Projektų skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, per šį mėnesį jau tikimasi gauti statybos leidimą. Dar šiek tiek užtruktų rangovo parinkimo procedūros. Metų pabaigoje jį jau tikimasi turėti ir, jeigu leistų orai, iškart prasidėtų darbas.

Tokių erdvių nėra

Klaipėdos miesto poilsio parko sutvarkymo ir pritaikymo turizmo bei kitoms viešoms reikmėms pirmojo etapo projekto vertė - 3 mln. 419 tūkst. litų, iš kurių 2 mln. 906 tūkst. 150 litų skiria Europos Sąjunga (Sanglaudos skatinimo veiksmų programa, viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtros regionuose priemonė).

Pagal pirmąjį etapą numatyta sutvarkyti sklypą, želdynus, atnaujinti parko takų dangą ir suformuoti kokybišką takų tinklą, pakeisti suoliukus bei šiukšliadėžes arba įrengti naujus, rekonstruoti parko apšvietimą, įrengti lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo bei vaizdo stebėjimo sistemas.

Pasak E. Jurkevičienės, jeigu rangovo parinkimo konkurso metu pavyktų sutaupyti lėšų, būtų galima padaryti dar ir kokių nors papildomų darbų, numatytų kitame etape.

Pagal techninį projektą, kuris ir suskaido visus parko prikėlimo naujam gyvenimui darbus į etapus, įgyvendinus pirmąjį etapą numatyta įrengti įvairiausias sporto bei žaidimų aikšteles, takus su atraktyviais elementais. Čia atsirastų aikštelės krepšiniui, tenisui, mažajam futbolui, pagal riedlentininkų bei riedutininkų pageidavimą - speciali jiems skirta danga.

Uostamiesčio savivaldybė poilsio parko atgaivinimo projektą rengti ėmėsi matydama, jog tai yra vienas iš ypač didelę vertę turinčių, tačiau stipriai apleistų miesto objektų.

"Jis šiuo metu netenkina lankytojų poreikių - bendra parko būklė yra prasta, parkas apleistas, visiškai nepritaikytas kokybiškam ir įdomiam laisvalaikio praleidimui, aktyviam poilsiui", - taip motyvuojamas projekto aktualumas.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdoje nėra nė vieno pramogų, aktyvaus poilsio parko, tad poreikis čia sukurti naują sporto, pramogų, laisvalaikio praleidimo infrastruktūrą esąs labai didelis.

Parke yra daug senosios infrastruktūros liekanų, susidėvėję takai, sunaikinta smulkioji infrastruktūra, neįrengta apšvietimo sistema, šiuo metu nebėra jokios sportinės laisvalaikio praleidimo infrastruktūros.

Projektu siekiama padidinti parko patrauklumą ir išskirtinumą, sukurti lankytojams patrauklią aplinką, pritraukti didesnius žmonių srautus - ne tik pačių klaipėdiečių, bet ir turistų bei vienadienių miesto svečių.

Pirmasis etapas turėtų būti baigtas kitų metų pabaigoje.

Klaipėdiečiai - neabejingi

Sovietmečiu poilsio parkas buvo klaipėdiečių mėgstama laisvalaikio vieta - čia veikė atrakcionai, vasaros kavinė. Dar ir dabar uostamiesčio gyventojai šią rekreacinę erdvę prisimena su nostalgija.

---

Jos reikalingumą jau įrodė šiemet pavasarį iniciatyvinės grupės "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" suorganizuota klaipėdiečių talka - tvarkyti parko mielai ėmėsi gausus visuomeninių organizacijų, biudžetinių ir privačių įstaigų, moksleivių, studentų būrys. Šiais metais parke vyko ir ne viena šventė.

Savo palaikymą parko atgimimui klaipėdiečiai reiškia ir interneto komentarais, įrodydami, jog jiems ne vis tiek, kas ir kaip čia bus daroma.

"Labai laukiam, kada parkas bus tvarkomas", - nekantrauja "Vakarų ekspreso" skaitytoja Jolanta.

"Tikimės, kad tame parke bus smagu pasigrožėti suformuotais želdiniais, naujais takais, įrengimais ir estrada, kurioje išeiginėmis dienomis vyktų koncertai gamtoje. Tik nepasiduokite prekybininkams, kurie visokį šlamštą kiša vaikams. Būtų nuostabu, jeigu parke atsirastų vaikų kavinukė su ypatingu vaikišku meniu. Be to, reikalinga pasirūpinti paauglių užimtumu, tai - krepšinio, futbolo aikštelės bei vieta riedutininkams. Tikimės, kad parkas bus naujas pramogų traukos centras", - savo lūkesčius bei pasiūlymus išsako Sandra.

"Pagalvokite, kaip statyti suoliukus, kad neatsitiktų, kaip toje naujoje krantinėje, kai žmonės priversti į vandens čiurlenimą žiūrėti persisukę", - iš anksto perspėja Vytė.

Oficialiai poilsio ir pramogų parkas Klaipėdoje buvo įregistruotas 1947 metais, bet jo atsiradimas siekia kur kas senesnius laikus. Parko istoriją galima sieti su šiaurinės miesto dalies apželdinimu. Anot istoriko Jono Tatorio, dar 1765 metais Frydrichas II išleido įsakymą, kuriuo ragino užsėti smėlingus rajonus. Klaipėdai vyriausybė paskyrė nemažą pajūrio ruožą ir įpareigojo jį užsodinti mišku 1809 metais. 1819-1830 metais įvairiais medžiais buvo apsodintas beveik 11 kilometrų ruožas nuo Bomelio Vitės iki Olando kepurės.

J. Tatoris mini, jog tokio masto apželdinimas miestui buvo per sunkus, todėl 1834-aisiais pajūrio ruožas ties Klaipėda perduotas tęsti darbus vietos pirklių organizacijai. Būtent su šia data parko gimimą sieja daugelio istorinių knygų apie Klaipėdą sudarytojas ir leidėjas Kęstutis Demereckas. Anot jo, sodinant parką penkiais akmenimis buvo paženklintos miesto ribos, ant vieno iš akmenų buvo iškalta 1834 metų data.

Netrukus paūgėjusį mišką pradėta taikyti klaipėdiečių poilsiui. Anot K. Demerecko, istorikai rašo, jog 1855-aisiais Karlas Šojus parke savo lėšomis nutiesė promenadą.

Apie pustrečio metro pločio pasivaikščiojimo taką nuo parko iki švyturio, nutiestą 1861-aisiais, kalba J. Tatoris. Jo teigimu, vėliau tokių takų radosi dar daugiau, o kad lietaus užkluptas poilsiautojas turėtų kur prisiglausti, miške buvo statomos nedidelės medinės pavėsinės.

Tikslių žinių apie parko plėtrą nuo pat pradžių neturima, tačiau žinoma, jog XIX amžiuje bei XX amžiaus pradžioje čia jau buvo pasivaikščiojimo takai, keletas paminklų, veikė trys kavinės, jaunimo centras - vasaros stovykla. Vėliau parko teritorijoje atsirado kareivinių kompleksas, raupsuotųjų ligoninė, nutiestas geležinkelis, įrengtas stadionas, šaudykla prie ežerėlio.