Pilies uostelis užsieniečių nepriima

Buriuotojas sako nepatikėjęs tokiais gandais, tačiau praėjusį penktadienį pats tuo įsitikinęs. Plaukdamas jachta į Pilies uostelį, pamatė ant kranto bėgantį žmogų, uostelio darbuotoją, mosikuojantį rankomis. Sužinojęs, kad jachta - Lietuvos, daugiau klausimų jis nebeturėjęs. Buriuotojui pasiteiravus, ar užsienio laivas būtų buvęs išvarytas, darbuotojas atsakė, jog taip.

"Užsienio buriuotojai, perplaukę Baltijos jūrą, su išsikrovusiais mobiliaisiais telefonais, pilnomis piniginėmis pinigų, kuriuos ketina išleisti Klaipėdos uoste, taip nesvetingai sutinkami. Manau, kad čia kažkas ne taip Lietuvoje daroma. Užsienio uostuose, jeigu nėra laisvų vietų marinoje, laiveliai švartuojami keliais bortais", - savo samprotavimus dėstė pokalbininkas.

Išvaro prie Danės krantinės

Klaipėdos pilies uosto operatorė koncesiniu pagrindu yra AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR). Pilies uosto kapitonas Kastytis Bartusevičius neneigė, kad užsieniečiai išvaromi, bet, pasak jo, ne į jachtklubą, o į Danės upės krantinę.

Dvejus metus iki šių metų gegužės 1 dienos KLR laikinai buvo ir Klaipėdos jachtklubo Smiltynėje, kurio savininkė - UAB "Dommo Nerija", operatorius. "Viskas, šiemet nuo gegužės 1 d. dėl planuojamos rekonstrukcijos mes išsikraustėme iš jachtklubo, dabar ten tuščia. Tai, kad rekonstrukcijos darbai vis dar nepradėti, ne mūsų reikalas. Gal ir stovi ten vienas kitas laivas, to aš nežinau, nebesame jachtklubo operatorius", - sakė K. Bartusevičius.

Siekiama išvengti sumaišties

Pilies uosto kapitono teigimu, nepriimti užsieniečių į vidinį uostelio baseiną nuspręsta siekiant išvengti sumaišties. Šiemet šiame baseine visi vietiniai turi savo fiksuotas vietas. Laisvų vietų jame šiuo metu nebėra. Anot K. Bartusevičiaus, ir taip jau visa piliavietė pontonais nusėta.

Vidutiniškai per dieną atplaukia 5-7 užsienio jachtos, daugiausia - vokiečių, lenkų ir suomių. Būdavo, jos užima vietas vidiniame uostelio baseine, o lietuviai blaškosi po uostą, stato savo jachtas bet kur.

"Mes vis dėlto orientuojamės į vietinius žmones, nes jie mus maitina. Pajamos iš užsieniečių sudaro tik mažąją dalį", - sakė K. Bartusevičius.

Tačiau užsieniečiai nėra išvaromi iš Klaipėdos uosto. Jiems siūloma švartuotis Danės upėje. Jeigu oro sąlygos būna blogos, jeigu dėl stipraus vėjo laivai negali stovėti upėje, tada jie slepiami vidiniuose baseinuose.

Pagal koncesinę sutartį KLR priklauso ir 350 m Danės upės krantinės. 100 m skirta vietiniams, o 150 metrų skirta svečiams - galima švartuoti ir didesnes, 10-15 m ilgio, užsieniečių jachtas, būtų galima net 10 sutalpinti. K. Bartusevičiaus manymu, sąlygos čia nėra labai blogos - ir elektra tiekiama, ir dušai čia pat viešbutyje yra, ir trapai pastatyti.

"Užsienyje Lietuvos buriuotojai irgi nėra sutinkami išskėstomis rankomis. Tegu tik jie pabando Švedijoje, Visbyje, atsistoti į vietinių vietas, dar, ko gero, ir policiją iškvies", - sakė Pilies uosto kapitonas.

Ne visos galimybės išnaudotos

Anot K. Bartusevičiaus, šiuo metu Klaipėdos uoste yra apie 280 laivų, panašus jų skaičius per sezoną buvo ir pernai. Jachtklube Smiltynėje paprastai būdavo apie 60 laivų, kuriuos šiemet dėl rekonstrukcijos reikėjo išskirstyti kitur. Be Danės upės ir vidinio Pilies uostelio baseino, pramoginiai laivai dar švartuojami Kruizinių laivų terminale.

K. Bartusevičiaus teigimu, dar yra laisva vieta jachtoms švartuoti Danės upėje tarp abiejų tiltų. Tačiau esą kol kas nėra tokio poreikio, vietos laivams užtenka. Bet kai jos pradės trūkti, tada bus sprendžiamas ir šis klausimas. Problema ta, kad norint švartuoti laivus tarp abiejų tiltų, reikėtų 2 kartus per parą pakelti Pilies tiltą.

Šiemet įkainiai Pilies uoste nepadidinti, tokie pat kaip ir pernai. 2009-aisiais Pilies uostas didelių pajamų negavo, bet bent jau pats išsilaikė, o tai, K. Bartusevičiaus manymu, yra gerai.