Paukščių žieduotojams - pats darbymetis

Paukščių migracijos tempus ir tendencijas geriausiai atspindi Ventės rage ir Kuršių nerijoje prie Juodkrantės esančių ornitologinių stočių žiedavimo rezultatai. Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai nuo metų pradžios jau sužiedavo beveik 70 tūkst. paukščių. Vasarą vyravo varnėnai ir paukščiai giesmininkai, o dabar daugiausia sužieduojama mėlynųjų ir didžiųjų zylių bei kikilių. Šiemetinis vienos dienos žiedavimo rekordas Ventės rage - 3 093 paukščiai rugsėjo 19-ąją. Nuo spalio 1 d. iki 9 d. čia sužieduoti 7 569 paukščiai.

Kuršių nerijoje tokios gausos nėra. Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos darbuotojai žieduoja kitus, retesnius, paukščius - mažuosius apuokus, balines pelėdas.

Vėstant orams, šiek tiek keičiasi išlekiančių paukščių rūšys - pagausėjo kėkštų, intensyviai lekia karvelių keršulių ir žąsų pulkai. Žvirblinių pasaulyje taip pat rudeninės "naujovės" - iš šiaurės ėmė skristi tik ten perintys šiauriniai kikiliai.

Nors artėjama prie rudens vidurio, tačiau tinkluose kartais dar spurda tikros vasaros paukščių rūšys - nendrinukės, krakšlės, devynbalsės, pečialindos. Spalio 7 d. Ventės rage buvo sužieduotos dar dvi šelmeninės kregždės. Kai kurie paukščiai į tinklus pakliūva ypač retai - šiemet jau pagauti ir sužieduoti baltabruviai nykštukai, uoliniai kalviukai, geltonbruvės pečialindos.

Žieduojant paukščius ornitologijos stočių specialistams talkina savanoriai. Ir jų kasmet gausėja. Lietuvoje vis daugiau žmonių laisvalaikį skiria paukščiams stebėti.

Paukščių migracija Lietuvoje prasideda anksti. Jau rugpjūčio viduryje išskrenda vadinamosios vasarinės rūšys, iki rugpjūčio pabaigos - baltieji gandrai. Nuo rugsėjo vidurio intensyviai skrenda daugelis rūšių, kurios pas mus nežiemoja. Iš Lietuvoje aptiktų 386 paukščių rūšių migruoja beveik 300, skiriasi tik jų žiemaviečių vietos ir kelias iki jų.