Pasiūlyti keturi Baltijos kelrodžio variantai

Pirmasis siūlomas Baltijos kelrodžio variantas – 5,5 m aukščio stulpas su viršuje esančiomis konstrukcijomis, nurodančiomis ES šalių pavadinimus, jų kryptis bei atstumus Klaipėdos miesto atžvilgiu. Kokias medžiagas naudoti kelrodžio gamybai dar svarstoma, nes privalo būti tvirtas, atsparus oro sąlygoms bei kitokiems išoriniams veiksniams. Nepriklausomų dizainerių įvertintas, kaip silpniausiai atspindintis projekto idėją, reikalaujantis mažiausiai kūrybiškumo, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos komisijos nuomone tai labai informatyvus ir vienas geriausių bei priimtiniausių pasiūlytų variantų. Nereikalaujantis ypatingos ir brangios priežiūros, puikiai panaudojamas edukaciniams tikslams. Nuspręsta, jog tinkamiausia šio Baltijos kelrodžio eksploatavimo vieta būtų uosto įplaukos šiauriniame mole.

Antrasis – 2,3 m skersmens ir 58 cm aukščio apvalus, kompasą imituojantis statinys, kurio centrinė dalis vaizduoja Baltijos jūrą su nuorodomis į ES šalis. Nepriklausomų dizainerių įvertintas gan aukšta antrąja vieta, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos komisijos šis variantas visiškai nesužavėjo, pasirodė silpniausias ir sunkiausiai pritaikomas Klaipėdos mieste, dėl to skyrė paskutiniąją ketvirtąją vietą.

Trečiasis – 50 cm skersmens ir 90 cm aukščio knechtas, kuris taptų simboliu atplaukiantiems laivams. Kelrodis sukėlė abejonių dėl projekto idėjos atspindėjimo bei dvejojama, jog nebūdingos formos gali iškraipyti knechto įvaizdį. Dėl šio varianto nuomonės sutapo, nepriklausomų dizainerių ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos komisijos skyrė trečiąją vietą.

Ketvirtas – simbolinės plytelės. Gamybai pasirinkta medžiaga – stiklas. Kiekviena plytelė turėtų ES šalies pavadinimą bei rodytų atstumą nuo Klaipėdos miesto. Nepriklausomi dizaineriai įvertino aukščiausia pirmąją vieta, argumentavo, jog plytelės puikiai atspindi projekto idėją, išsiskiria modernumu bei šiuolaikiškumu, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos komisijai sukėlė didelių abejonių. Nebuvo nuspręsta, kaip tinkamai reikėtų plyteles įtvirtinti grindinyje, kad jos mažiau dėvėtųsi, pakitus oro sąlygoms nebūtų pavojingos pėstiesiems, taip pat kilo klausimų dėl plytelių apšvietimo tamsiu paros metu.