Parubežio miške atkurta pokario partizanų slėptuvė

Sekmadienį prie Šilutės ir Švėkšnos šaulių rankomis atstatytos dviejų gultų žeminės Parubežio miške netoli Ašvos upės rinkosi ją 1950 metais savo rakomis iškasusių inkakliškių partizanų Zenono Klumbio (1928–1953) ir Mamerto Krauleidžio (1931–1953) artimieji, partizaninių kovų bendražygiai.

Prie pirmosios atkurtos partizanų žeminės Klaipėdos krašte susirinkusieji uždegė žvakių, padėjo gėlių. Šilutės kuopos šalių aštuonetas prisiekė (jaunesnieji pasižadėjo) tarnauti Tėvynei.

Ceremonijoje dalyvavo ir dvi to meto įvykių liudininkės – partizano Z. Klumbio sesuo Jadvyga Klumbytė–Šikšnienė ir Rūta Penkauskaitė–Ciparienė. Jos, būdamos visai dar jaunos, nešė šioje žeminėje nuo sovietinių okupantų ir lietuvių stribų besislapstantiems vyrams maistą ir naujienas apie padėtį krašte.

Pasak inkakliškių partizanų ryšininkių, Z. Klumbys su M. Krauleidžiu pasislėpė Parubežio miške, pabėgę iš sovietų kariuomenės. Žeminėje jie ištūnojo visą 1950–ųjų vasarą, kol buvo priimti į Žemaičių Naumiesčio apylinkėse veikusį Aginto partizanų būrį.

Jiems išėjus, laikiną prieglobstį Parubežio miško žeminėje rasdavo daugelis kitų krašto partizanų.

Iš buvusios partizanų žeminės buvo likusi kelių kvadratinių metrų duobė su raudono molio plytų duženomis ir skardos lakštu, kuris ten pasislėpusius vyrus saugojo nuo lietaus.

Iniciatyvos atkurti šią partizanų buveinę pernai ėmėsi Klaipėdos apskrities 3–iosios Jūrų šaulių rinktinės Šilutės 8–oji kuopa ir jos vadas Arūnas Liepinis. Istorinių žinių šauliams suteikė Gargždų muziejaus Priekulės filialo vadovė Sabina Vinciūnienė. Jaunuosius krašto gynėjus ji suvedė ir su maistą į šią žemynę partizanams nešiojusiomis moterimis.

Šauliai išvalė žeminę, sienas sutvirtino medžio rąsteliais, įrengė medinę perdangą su anga įlipti, ją užpylė smėliu.

Medienos žeminei atkurti parūpino Šilutės urėdija.

"Šilutės ETA žinios"