Parnidžio kopa - netinkama vieta obeliskui

Nidoje ant Parnidžio kopos granito obeliskui - netinkama vieta. Tokiai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pozicijai pritaria Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Šios tarnybos direktorė Rūta Baškytė mano, kad Parnidžio kopos, kaip ir nė vienos kitos, "puošti" ar dar kažkaip įprasminti nereikia. Esmė - unikali Kuršių nerijos, jūros ir marių panorama, atsiverianti nuo kopos (atsiveria nuostabūs vaizdai tiek į Nidą, tiek į Grobšto gamtinį rezervatą, Baltijos jūrą ir Kuršių marias). Tačiau jei jau galvojama apie papildomą akcentą, reikėtų rinktis formą, medžiagas, atitinkančias kuršių tradicijas, užtikrinančias jų tęstinumą.

I Išraiškos forma - obeliskas - nieko bendro neturi su Kuršių nerijos specifika, su kuršių gyvenimu, su natūraliu nerijos kraštovaizdžiu, net medžiai čia pasvirę nuo vėjų. Kolonos ir obeliskai būdingi pietinių šalių kultūroms.

Pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą) turi būti griežtai saugomas Nidos reljefo siluetas, nestatant jokių naujų statinių aukštesnėse altitudėse. Vadovaujantis KNNP planavimo schema ant Parnidžio kopos numatyta kraštovaizdžio apžvalgos aikštelė (regykla), taip pat ir parengtame tvarkymo plane.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės R. Baškytės nuomone, akmeniniam saulės laikrodžiui - obeliskui tinkama vieta būtų Nidos centre. Kuršių nerija garsėja ilgiausiu ir aukščiausiu smėlio kopagūbriu Europoje. Tai ypač jautrus poveikiui, trapus darinys. Reikia sutvarkyti Parnidžio kopą, tačiau nebūtina šioje nuostabioje vietoje kurti papildomų traukos objektų. Parnidžio kopos trauka savaime yra didelė.

Aplinkosaugininkai siūlo inicijuoti diskusiją visuomenėje dėl tinkamiausios vietos saulės laikrodžiui ir galimų išraiškos priemonių ir tikisi, kad šios diskusijos netaps politine kovos priemone prieš savivaldybės rinkimus Neringos savivaldybėje.