Paramos centrui - vilties, tikėjimo ir meilės dūžiai

Į šitas iškilmes jau nebepajėgė atvažiuoti kretingiškis Tomas. Tačiau jis atsiuntė kupiną vilties ir meilės laiškelį likimo sesėms ir broliams, prašydamas į pamatus įdėti ir jo akmenėlį. Stebuklų juk būna - Tomas gal sulauks kito rudens, kai šis korpusas atvers duris sergantiesiems, neprarandantiems vilties iki paskutinio atodūsio.

Apeigos prasidėjo nuo Vilties, Tikėjimo ir Meilės varpų dūžių iš jau baigiamos įrengti koplyčios varpinės. Ne tik onkologinių ligų paliestieji, broliai pranciškonai, bet ir statybininkai pagarbiai sustingo jiems aidint. Brolis Benediktas padėkojo Kūrėjui, kad išklausė maldų, ir dvasinės paramos centras sėkmingai statomas toliau. Skambėjo giesmės, uždegtos žvakelės jau pasitraukusiems Anapus likimo sesėms ir broliams.

Ir - akmenėlių liūtis į liejamus pamatus. Kiekvienas - su noru ar svajone. Niekas jų nedeklaravo, bet turbūt dauguma buvo su prašymais pagyti pačiam ar artimajam, tiesiog bičiuliui, su kuriuo suartino dvasinė bendrystė siekiant vienas kitą paremti tuomet, kai apima neviltis. Pamatus šventino visi trys broliai pranciškonai - Benediktas, Bernardas ir Evaldas.

Šv. Pranciškaus dvasinės paramos centro direktorė Aldona Kerpytė, paklausta apie svarbų dalyką - finansavimo šaltinius, sakė, kad pirmajam korpusui - terapijos - statyti buvo gauta 1,2 mln. Lt parama iš Europos Sąjungos (ES) Regioninės plėtros fondo. Dar reikia apie 600 tūkst. Lt.

Antrajam korpusui (čia bus teikiama psichologinė pagalba, jame galės apsistoti sergantieji ir pavargę fiziškai ir morališkai artimieji) statyti, kuriam pamatai bus liejami pavasarį, prieš penktąjį "Vilties bėgimą", iš to paties ES fondo bus skirta 4,5 mln. Lt. Tačiau tuos korpusus reikės ir apstatyti, pritaikyti reikmėms. Tad vidaus įrengimui ir bus naudojami "Vilties bėgimo" akcijose suaukoti pinigai.