Pasak komisijos pirmininko, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vyresniojo specialisto Dariaus Lidžiaus, dėl laukinių žąsų nuniokotų pasėlių į savivaldybę baigiantis vasarai kreipėsi du Kintų seniūnijos gyventojai. Tačiau vieno iš jų patirtų nuostolių komisija nė nevertino, mat buvo akivaizdu, kad jo dirbama žemė buvo itin prastos būklės dar iki pasirodant sparnuotosioms plačiapėdėms. Užtat L. Sklašiūnienės javų laukuose buvo aiškiai matyti laukinių žąsų palikti pėdsakai, – pasėliai buvo ištrypti, miežių varpos nuskabytos.
Medžioti laukines žąsis draudžiama, todėl, anot D. Lidžiaus, nuo jų nukentėjusiai ūkininkei bus siūloma kreiptis į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl žalos atlyginimo. Esą tokia galimybė yra numatyta aplinkos apsaugos rėmimo įstatyme.
Vieno skundo dėl laukinių žąsų neva sunaikintų pasėlių Savivaldybė buvo sulaukusi ir po pavasarinės paukščių migracijos. Tačiau tariamuose jo pasėliuose komisija neaptiko jokių ženklų, kad ten šiemet būtų buvę kas nors sėta.
D. Lidžiaus teigimu, laukinės žąsys pamario krašto ūkininkų pasėlius trypia kiekvienais metais. Dažnai joms į talką ateina gervės ir šernai. Tačiau atvejų, kai už laukinių gyvūnų padarytą žalą jiems būna atlyginama – vos vienas kitas.
Rašyti komentarą