Palšmitai Melnragėje gaus didesnį žemės sklypą

Teritorijų planavimo komitete svarstytas klausimas dėl sklypo Antrosios Melnragės g. 5 detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo. Nieko naujo nuo to laiko, kai dar pernai gegužę minėtas komitetas svarstė šį klausimą, neįvyko. Tąkart irgi buvo nuspręsta teikti minėto sklypo detaliojo plano koncepciją tvirtinti miesto Tarybai.

Pernai gegužę R. Staševičiūtė abejojo, ar tikslinga padidinti valstybinės žemės, t. y. miesto žemės sklypą nuo 29 iki 48 arų. Žinia, sklypas formuojamas su tikslu jį privatizuoti. Pernai pirmininkė balsavo prieš ir tokiai koncepcijai nepritarė, vienas komiteto narys susilaikė, o kiti balsavo už pritarimą. Kodėl į Teritorijų planavimo komitetą grįžtama po pusės metų su tuo pačiu klausimu, niekas tiksliai negalėjo ar nenorėjo pasakyti.

SKLYPAS. Po taikos sutarties pasirašymo tarp Klaipėdos savivaldybės ir Vaidoto Antano Palšmito praėjo jau daugiau nei dveji metai, tačiau naujos sklypo ribos iki šiol dar neįteisintos. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Ir šį kartą nutarta teikti koncepciją Tarybai. Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė tikisi iki miesto Tarybos posėdžio šį klausimą panagrinėti detaliau.

Pasirašyta taikos sutartis

Sklype Antrosios Melnragės g. 5 yra renovuotas gyvenamasis 1886 metų namas, tvartas, sandėlis, šiltnamis, garažas, kiti kiemo inžineriniai statiniai, sodas, daržas. 1958 m. turtas minėtame sklype nuosavybės teise atiteko Antanui Palšmitui, tačiau iki šiol teisiniu požiūriu nesutvarkyti dokumentai.

Ši pavardė klaipėdiečiams žinoma gerai - miestiečiai prisimena skandalingą Vaidoto Antano Palšmito 15 metrų aukščio pastatą Pirmojoje Melnragėje, Molo gatvėje, kurio dalį teko nugriauti.

2001-aisiais buvo patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos parengtas Pirmosios ir Antrosios Melnragės detalusis planas, kuriame prie jau V. A. Palšmitui priklausančių pastatų buvo suformuotas 3 004 kv. m sklypas. Tačiau kadangi sklypo ribos nebuvo suderintos su savininku, jis su jomis nesutiko ir kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti šio detaliojo plano sprendinius.

2009 metų rugsėjį Klaipėdos miesto savivaldybė ir V. A. Palšmitas pasirašė taikos sutartį, pagal kurią abi šalys įpareigotos taikiai išspręsti žemės grąžinimo prie nuosavybės teise valdomų pastatų klausimą. Savivaldybė sutiko parengti sklypo detalųjį planą, o finansuoti turėjo V. A. Palšmitas. Dar numatyta nutiesti inžinerinius tinklus, o sklypo savininkas įsipareigojo sutvarkyti gatvės atkarpą po tinklų nutiesimo.

Trims savininkams - didesnis sklypas

Šiuo metu Antrosios Melnragės g. 5 sklypo detaliojo plano koncepcija yra parengta ir bus svarstoma Taryboje. Tikslas - tik suformuoti minėto žemės sklypo ribas keičiant 2001 m. patvirtinto Pirmosios ir Antrosios Melnragės detaliojo plano sprendinius. Sklypas dabar formuojamas didesnis, t. y. 48 arų.

Anksčiau buvo laikomasi nuostatos, kad pagal Lietuvoje galiojančią tvarką vienam asmeniui prie namų valdos Klaipėdoje gali būti formuojamas ne didesnis nei 20 a sklypas. Ankstesnis detalusis planas numatė 0,297 ha sklypą. Tačiau kadangi pastatų minėtame sklype savininkai yra trys - be A. V. Palšmito, dar yra bendraturtės Vygantė ir Virginija Palšmitaitės, gali būti formuojamas iki 0,6 ha sklypas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko manymu, svarbiausia, kad sklypas nepapultų į pajūrio juostą, tada juridinių kliūčių didinti sklypą į vakarų pusę nėra. Už 230 m į vakarus nuo šios teritorijos yra Baltijos jūra.

Pagal 2005 m. patvirtintą Klaipėdos miesto bendrąjį planą, minėta teritorija pažymėta kaip gyvenamosios paskirties objektų - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų - statybos teritorija, o minėta parengta sklypo Antrosios Melnragės g. 5 detaliojo plano koncepcija naujų pastatų statybos jame ar esančių pastatų griovimo nenumato.

Siekiant šiam sklypui suformuoti kitus režimo reikalavimus, turės būti rengiamas kitas detalusis planas, apspręsiantis architektūrinius reglamentus.