Palangos dušinių istorija: prokuratūra viešojo intereso negins

Generalinės prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus prokuroras, įvertinęs Klaipėdos apygardos prokuratūros 2019 m. gruodžio 13 d. priimtą nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl statinio Meilės al. 26, Palangoje, pripažino jį pagrįstu ir teisėtu. Klaipėdos apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą nustatyta, kad prokurorui nėra teisinio pagrindo konstatuoti teisės aktų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimų bei inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą, taikant Prokuratūros įstatyme numatytas viešojo intereso gynimo priemones.

Aukštesniajam prokurorui tikrinant nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, buvo dar kartą išnagrinėta ir įvertinta Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus atlikto tyrimo metu surinkta medžiaga, papildomai gauti dokumentai.

Primename, kad 2019 m. rugpjūčio 22 dieną Klaipėdos apygardos prokuratūros iniciatyva pradėto tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, ar išduodant statybą leidžiantį dokumentą nebuvo padaryti teisės aktų pažeidimai, taip pat ar statinio techninio projekto sprendiniai neprieštarauja šioje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams bei teisės aktų reikalavimams. Buvo aiškinamasi, kokių veiksmų ėmėsi kompetentingos institucijos jų veiklos srityse, spręsdamos bei vertindamos statybų Meilės al. 26, Palangoje, teisėtumo klausimą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro atlikto tyrimo metu nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybė 2014 metų lapkričio 28 dieną išdavė statybą leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę rekonstruoti žemės sklype, adresu Meilės al. 26, Palangoje, buvusį dušinių pastatą į poilsio aptarnavimo pastatą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tai nebuvo seno dušinių pastato rekonstrukcija į dušines. Pagal techninį projektą tai buvo sovietmečio metu statyto ir per daugelį metų fiziškai nusidėvėjusio dušinių pastato rekonstrukcija į naują, naujos kokybės ir kitos paskirties – poilsio aptarnavimo paskirties – statinį, t. y. būtent tokios paskirties, kurią leidžia teisės aktai ir šioje vietovėje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai. Šį statybą leidžiantį dokumentą 2015 metais bei pagal prokuroro pavedimą 2019 metais patikrinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, teisės aktų pažeidimų nenustatė.

Žemės sklypas Meilės al. 26, Palangoje yra pajūrio juostoje, kurioje žemės naudojimo sąlygas bei ūkinės veiklos apribojimus nustato Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymas. Paminėtina, kad žemės sklypas pateko į kurortų apsaugos zonos pirmąją – griežto režimo – juostą, kurioje buvo draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms. Nuo š. m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuriame specialiosios žemės naudojimo sąlygos „XVI Kurortų apsaugos zonos“ nėra. Žemės sklypui, esančiam Meilės al. 26, Palangos m., pagal minėto įstatymo 97 straipsnį šiuo metu (nuo š. m. sausio 1 d.) turėtų būti taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga – Pajūrio juosta.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui įvertinus Klaipėdos apygardos prokuratūros atlikto tyrimo metu surinktą medžiagą konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo nuostatas žemės sklype Meilės al. 26, Palangoje, galėjo būti statomas ir rekonstruojamas poilsio aptarnavimo objektas. Pastatytas poilsio aptarnavimo pastatas nepažeidžia Meilės al. 26, Palangoje detaliuoju planu nustatytų sklypo tvarkymo ir naudojimo reglamentų, t. y. žemės sklypo paskirties ir naudojimo pobūdžio, statinio aukščio, užstatymo tankio ir užstatymo intensyvumo, Palangos miesto bendrojo plano ir Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendinių. 

Statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka vykdo savivaldybės. Tai yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl pareiga tikrinti, ar pastatas bus naudojamas pagal paskirtį, tenka Palangos miesto savivaldybei.