Palangoje neliko nariuotakojų zoologijos sodo

Nariuotakojų zoologijos sodas Palangoje veikė penkerius metus. Čia gyveno dešimtys tūkstančių įvairių nariuotakojų – šimtakojų, vorų-paukštėdų, skorpionų, tarantulų, skolopendrų, tarakonų ir kitų.

Lankytojai neįprastą vietą mėgdavo ir dėl to, kad čia buvo galimybė ne tik apžiūrėti nariuotakojus, bet ir pasiklausyti pasakojimų apie šio zoologijos sodo gyventojus.

Tai – vienintelis Lietuvoje nariuotakojų zoologijos sodas. Kaip skelbiama socialiniame tinkle, šiuo metu vyksta insektariumo perkėlimas į Vilnių, o kada jis tiksliai bus atidarytas sostinėje, kol kas nežinia.

Kaip 15min sakė nariuotakojų zoologijos sodo atstovas Edgaras, gruodžio 31-osios vakarą sulaukta skambučio telefonu, kad nutraukiama patalpų nuomos sutartis. Patalpos buvo nuomojamos ne iš savivaldybės, o iš privataus asmens.

Tada insektariumo atstovai kreipėsi į savivaldybę, prašydami padėti jiems likti Palangoje. Palangos mero Šarūno Vaitkaus buvo prašoma suteikti galimybę išsinuomoti patalpas Palangoje lengvatinėmis sąlygomis.

Jei Palangai reikės ir bus palaikymas – grįšim. Čia juk ne čeburekų pardavinėjimas. Mums patiems skauda širdį, labai daug darbo buvo įdėta. „Zoologijos sode per sezoną aptarnaudavome apie 10 000 lankytojų, dirbome remdamiesi muziejų patirtimi, laikėmės Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymo vaikus iki 3 metų ir neįgaliuosius aptarnauti nemokamai.

Kiekvienam lankytojui ar grupei skirdavome apie 45 minutes laiko, vedėme ekskursijas, supažindindavome su įvairiais nariuotakojais ir smulkiaisiais ropliais (apie 70 rūšių).

Mūsų 5 asmenų kolektyvą sudaro profesionalūs pedagogai ir biologai, esame pakankamai kvalifikuoti parengti įvairių visuomenės grupių poreikius patenkinančias edukacijas.

2018 metų vasarą vedėme užsiėmimus ne tik suaugusių neįgaliųjų grupėms iš Lietuvos socialinės globos įstaigų, vaikų namų globotiniams, bet ir svečiams daugiau nei iš 10 užsienio šalių – Ukrainos, Baltarusijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Amerikos, Indijos, Kinijos, Korėjos, Skandinavijos šalių ir kt.

Prasidėjus mokslo metams mūsų komanda vyksta į Lietuvos mokyklas, jose vedamos pamokos pagal mūsų autorinį projektą „Nariuotakojai“, dalyviams pamokos pradžioje visada pristatomas Palangos miestas.

Per metus edukuojame apie 30 000 mokinių. Manome, kad mūsų indėlis garsinat Palangos miesto vardą yra gana reikšmingas, vasaros sezono metu miesto svečiams sudarydavome sąlygas turiningai praleisti laisvalaikį, pagilinti tam tikros srities žinias, praturtiname vaikų vasaros poilsį.

Prašome Palangos miesto savivaldybės paramos ir pagalbos išsinuomojant kitas patalpas. Dėl savo turimo biudžeto nepajėgiame sumokėti didelių nuomos kainų miesto centre, už gaunamas pajamas išlaikome gyvūnus, sumokame mokesčius valstybei ir mažesnes nei vidutinės algas darbuotojams.

Sulaukę teigiamo Palangos miesto savivaldybės atsakymo, bendradarbiautume su Palangos miesto Švietimo skyriumi, nemokamai vestume iš anksto suderintas edukacijas Palangos mokyklų moksleiviams visą birželio mėnesį“, – buvo rašoma merui adresuotame rašte.

„Savivaldybė nepasiūlė jokio sprendimo, jokių galimų patalpų. Aišku, gaila nes norėjome likti Palangoje, čia jau turėjome ir žinomumą. Per dieną sulaukiame apie 15 skambučių – žmonės teiraujasi, kur mus rasti.

Jei Palangai reikės ir bus palaikymas – grįšim. Čia juk ne čeburekų pardavinėjimas. Mums patiems skauda širdį, labai daug darbo buvo įdėta“, – kalbėjo Edgaras. 

Palangos turizmo informacijos centras šį objektą buvo įtraukęs į kurorte lankytinų objektų sąrašą. Beje, nors nuo birželio 1-osios insektariumas nebeveikia, Palangos turizmo informacijos centro svetainėje jis iki šiol yra įvardijamas kaip objektas, kurį Palangoje galima aplankyti.

Bilietas į insektariumą Palangoje, kuris buvo įsikūręs Malūno gatvėje, kainavo nedaug – 3,5 euro suaugusiajam, 2,5 euro – vaikui, 3 eurus – studentams ir moksleiviams.