Palangoje „išvaduotojams tarybiniams kariams“ per Vėlines degtos žvakutės

Kūju ir pjautuvu puoštas memorialas tarybiniams kariams, kaip skelbia ant jo esantis užrašas, Rusijos ambasados lėšomis buvo atnaujintas 2005 m.

Šalia bažnyčios esančioje aikštėje palaidoti 106 sovietų kariai glumina turistus.

Dviem kalbomis ­­­– lietuvių ir rusų ­­­– išdėstyti užrašai skelbia tai, ką būtų galima laisvai vadinti okupacijos neigimu. Prie paminklo sutikti turistai kraipo galvas: ar tikrai kūju ir pjautuvu puošti memorialai gali stovėti pagrindinėje miesto aikštėje ES šalyje?

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis pateikė įstatymo projektą, siūlantį įpareigoti pašalinti viešus objektus Lietuvoje, kurių pavadinimas ar turinys propaguoja komunizmą ar kitą totalitarinę santvarką.

Pasak seimūnų, tokių paminklų Lietuvoje galėtų būti išlikę apie 150.

2018 m. Kultūros ministerija įvertino konservatorių pateiktą įstatymo pataisą esant pertekline. Ministerija pažymėjo, kad galiojantys įstatymai leidžia pasiekti tuos pačius tikslus.

Premjeras Saulius Skvernelis atsakomybę už simbolių nukėlimą permetė atgal savivaldybėms, pareiškęs, kad bendruomenės tvarkosi pačios, o kova su sovietiniais simboliais ­­­– ne pirmo būtinumo klausimas.

Seimo narys A. Ažubalis tikina, kad problema kyla ne dėl asmenų, kurie atneša žvakučių, o dėl to, kad šie simboliai vis dar stovi pagrindinėse miestų aikštėse. „Tie piliečiai, kurie galvoja, kad ten palaidoti išvaduotojai, turi konstitucinę teisę juos pagerbti, niekas neždraus.

Kita vertus, jų tikėjimą, kad elgiasi teisingai, sustiprina tai, kad per 30 metų Lietuva taip ir nesugebėjo atsisveikinti su tais balvonais – visais okupacijos ženklais. Jei paminklai vis dar stovi, tai reiškia, kad čia jie teisybę liudija. Jei liudytų melą, netiesą, juk turėtų būti pašalinti“, ­­­– portalui Alfa.lt teigė politikas.

Vienas iš sovietinių paminklų pašalinimo įstatymo iniciatorių apgailestavo, kad jo įgyvendinimui pritrūko politinės valios. „2017 m. mes teikėme su kolegomis įstatymą ir jam po pateikimo pritarė Seimas, tačiau vėliau jis nukeliavo į Istorinės atminties komisiją ir stojo tyla.

Raginau komisijos vadovus, kad laikas imtis kažko toliau, tačiau taip ir neišgirdau atsakymo, dėl ko trypčiojama vietoje. Aš manau, kad tiesiog trūksta politinės valios“, ­­­– konstatavo Seimo narys.

Miesto atstovų teigimu, ateityje aikštę priešais bažnyčią planuojama rekonstruoti, į vieną sujungiant dvi erdves – aikštės dalį, kur tebestovi obeliskas sovietiniams kariams, ir kitą jos pusę, kurioje pastatytas paminklas generolui J. Žemaičiui.