Šią savaitę pajūryje viešėję specialistai iš Vilniaus apžiūrėjo ne tik Palangos pajūrį, bet ir Kuršių nerijos krantus.
"Palangai skiriame prioritetą, mat situacija čia - tikrai sudėtinga", - sakė Pajūrio krantų tvarkymo programos konsultacinės darbo grupės vadovas Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Jo teigimu, skaičiuojama kiekviena diena, kad būtų spėta parengti krantų tvarkymo techninį projektą, atlikti jo ekspertizę ir imtis pildyti pakrantę smėliu. Planuojama, kad praktiniai darbai paplūdimiuose galėtų būti pradėti antrojoje kovo pusėje ir baigti iki vasaros sezono atidarymo.
Pagal tarptautinį projektą, finansuojamą Europos Sąjungos (ES), paplūdimiuose šiemet ketinama išpilti 151 tūkst. kub. m smėlio. Tačiau projekto rėmuose pavyko sutaupyti lėšų, kurias, sutarus su ES pinigus administruojančiomis institucijomis, taip pat ketinama skirti paplūdimių pildymui. Smėlio trūkumas Palangos pliažuose vertinamas 300 tūkst. kub. m.
Tradiciškai kurorto paplūdimiuose pavasarį bus tvarkomos žabtvorės, mediniai takai ir laiptai - jų įrengimui numatyta 230 tūkst. litų, dar 100 tūkst. litų šiems darbams skyrė Palangos savivaldybė. Anot L. Budrio, papildomo finansavimo krantų tvarkymui iš valstybės biudžeto neskiriama nuo krizės pradžios, tad lėšų skiriama iš vidinių ministerijos rezervų.
Anot L. Budrio, kitu Pajūrio krantų tvarkymo programos etapu reikėtų tvarkyti kopagūbrį.
Be to, svarstoma, kad Palangai reikia naujovių - pavyzdžiui, kai kurių specialistų požiūriu, kopų ir prieškopio zonoje, kur poilsiautojai suplūsta vėsiomis vasaros dienomis, būtų galima įrengti šildomo jūros vandens baseinus arba žaidimų erdves vaikams.
Rašyti komentarą