Palanga laukia antplūdžio: gelbėtojai primena, jog Baltija klastinga

„Baltijos jūra yra klastinga ir pavojinga, tačiau patekus į bėdą svarbu nepamiršti, kaip elgtis“, – sako Palangos gelbėtojų tarnybos ir Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje federacijos vadovas Jonas Pirožnikas, primindamas, jog į vandenį Palangos kurorte vaikai be priežiūros gali lipti tik nuo 12 metų. Artėjantį savaitgalį Palangoje laukiama gausybės svečių, mat vyks kurorto atidarymo šventė. Vasariški orai į pajūrį atvilios gausybę poilsiautojų, kurie neturėtų pamiršti saugaus elgesio vandenyje.

J.Pirožnikas su kolega surengė mokymus Šilutės rajone, Sauguose esančioje J.Mikšo pagrindinėje mokykloje ir vaikams aiškino, kaip elgtis vandenyje, mat vasaros atostogos jau visai čia pat.

Pasak J.Pirožniko, vaikų paklausus, ar moka plaukti, salėje pakilo kone visos rankos. Mokymų klausė 160 vaikų. Daug dėmesio prevenciniam darbui skiriantys gelbėtojai pastebėjo, jog vaikai nežino vėliavų reikšmių, taip pat to, jog maudytis be tėvų Palangoje gali tik nuo 12, o Klaipėdoje nuo 14 metų, tačiau ir tuomet jūra turėtų būti rami, o ne audringa.

„Paaiškinome, ką reikia daryti, kai skęsta. Skendimai prasideda, kai vaikai nemoka plaukti, pradeda eiti tolyn, papuola į duobę. Kuris mokėtų plaukti, išplauktų, bet problema, kad dauguma ir suaugusių, ir vaikų, kai truputį bangavimas, kabo geltona vėliava, eina į jūrą, šokinėja, srovės Baltijos jūroje stiprios, šiaurinė, pietinė srovė, žmogus nepajaučia, kad jį po kiekvieno šuoliuko per bangą 15–20 cm paneša ir 30–40 minučių šokinėdami, žiūrėdami tiesiai į jūrą, nemato kranto. Grįžta atgal, bet ne toje vietoje, kur atėjo, o nunešti į šoną netikėtai papuola į duobę, gauna visą gurkšnį vandens, ir prasideda panika, skendimas“, – sakė J.Pirožnikas.

Jo teigimu, svarbiausia nepradėti panikuoti, duobė paprastai būna apie 2,5–4 metrų gylio. J.Pirožnikas pataria pasinerti ir tuomet bandyti kilti į paviršių.

„Išsigąstama jau pirmo gurkšnio. Skęstant reikia atkreipti dėmesį į save, ploti per vandenį, mojuoti, šauktis pagalbos. Kiti poilsiautojai, suaugę ir vaikai, jei nemoka plaukti, neturėtų lįsti į vandenį ir bandyti gelbėti, nes vietoj vienos aukos bus dvi. Geriau numesti kažkokį daiktą – ar butelį nuo vandens, ar kamuolį, paimt medžio šaką, kelnes, marškinius,kad galėtų paimti į rankas“, – patarė J.Pirožnikas.

Daug dėmesio prevencijai skiriantys gelbėtojai noriai bendrauja su vaikais, aprodo savo turimą įrangą, dalijasi patarimais, kad būtų išvengta nelaimių. J.Pirožnikas Palangos muziejuose ar kitose vietose lankytis ketinančias mokyklų grupes ragina iš anksto susitarus užsukti ir pabendrauti su gelbėtojais. Vaikams būtų pravedamas instruktažas, kaip elgtis prie vandens. Į mokyklas gelbėtojai vyksta ir patys. Jau artimiausiu metu ketinama apsilankyti Tauragėje.

Gelbėtojai primena, jog tėvai nuolat privalo prižiūrėti mažamečius vaikus, jų nepalikti vyresnių vaikų priežiūrai, nes jie yra ne tokie atidūs. Atsivedę vaikų į paplūdimį tėvai neturėtų vartoti alkoholinių gėrimų, nes patys praras budrumą. Vaikų vandenyje negalima palikti be priežiūros ir su pripučiamais ratais ar kitomis priemonėmis, nes tai žaislai, o ne gelbėjimo priemonė.

Taisyklės numato, jog jūroje negalima naudoti jokių pripučiamų čiužinių, kamuolių ir kitų nesertifikuotų gelbėjimo bei pramogų priemonių. Nusprendę pasiirstyti ant pripučiamo čiužinio ar bandantys išmokyti savo vaikus plaukti užmovę ant rankų pripučiamas rankoves, žmonės nusižengia taisyklėms.

Anot gelbėtojų, skęstančiajam padėti gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir juos moka pritaikyti.