Pajūryje į kemperius žvelgiama kreivai

Klaipėdos rajone, Karklėje įsikūrusiame kempinge jau trečią vasarą atvykstanti pagyvenusių vokiečių pora sakė esantys viskuo patenkinti. Tačiau į klausimą, kodėl nevažiavo į Nidą, užsieniečių pora mandagiai paaiškino, kad mokestis už keltą galėtų būti mažesnis. Dėl šios priežasties jie ir pasirinko poilsį šiapus Kuršių marių.

Vilnietis Arvydas, organizuojantis keliones kemperiais po įvairias Europos šalis, tiesiai šviesiai rėžia, kad į Lietuvos pajūrį su kemperiu jis nevažiuoja. "Brangu", - savo sprendimą aiškina vyriškis.

Mokės pagal plotą

Šio pokalbininko žodžiuose yra daug tiesos, nes net ir užsieniečius glumina suma, kurią tenka pakloti norint kemperiu persikelti į Kuršių neriją. Trumpa kelionė keltu per marias (į abi puses) su kemperiu kainuoja 110 litų, dar 70 litų reikia sumokėti įvažiuojant į Neringos savivaldybės administruojamą Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Lygiai tiek, kiek ir 30 vietų autobusui. Tačiau akivaizdu, kad kemperis, kurio didžiąją konstrukcijos dalį sudaro plastikinės detalės, sveria kur kas mažiau nei autobusas, tad ir kelio dangai jo daromas poveikis yra kur kas menkesnis.

O už nakvynę kemperiu Nidos kempinge nuo Joninių sumokėjus dar 61 litą (iki Joninių - 10 litų mažiau), vienos nakties Kuršių nerijoje kaina perkopia 200 litų. O jei atvykstama išsinuomota transporto priemone? Kemperių nuomos kainos vasarą svyruoja nuo 260 iki 350 litų, o kartais ir daugiau.

Keltų savininkės AB "Smiltynės perkėla" vadovas Darius Butvydas paaiškino, kad persikėlimo per marias kainas patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. "Šiuo metu esame parengę naują kainų nustatymo metodiką. Pagal ją yra nustatytas kelto denio kvadratinio metro ploto įkainis. Tad pagal jį mes ir skaičiuosime persikėlimo įkainius. Kiek atsimenu, daugelio pozicijų kainos beveik nesikeis. Be to, esu tikras, kad kemperis tikrai užims nė kiek ne mažiau vietos nei nedidelis 30 vietų autobusas", - aiškino D. Butvydas.

Jokios naudos?

Meile kemperiais keliaujantiems turistams neringiškiai netrykšta dėl to, kad šiems nereikia ieškoti nakvynės, o maistą gali pasigaminti patys.

Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Meras Darius Jasaitis taip komentuoja sprendimą iš šios kategorijos atvykėlių už įvažiavimą į savivaldybės teritoriją lupti po 70 litų. "Šie turistai dažniausiai apsistoja neapmokestintose aikštelėse pajūryje ar šalia kelio. Jie tik naudojasi mūsų sukurta infrastruktūra, palieka šiukšles, o nenakvoja viešbučiuose ir nevalgo kavinėse. Net ir šiandien mačiau aikštelėse stovinčius kemperius. Taip poilsiaudami jie neduoda jokios naudos Neringos verslui", - aiškino D. Jasaitis.

Arūnas Burkšas, Nidos kempingo savininkas, atsisakė teikti komentarą šia tema. "Pats esu Savivaldybės tarybos narys ir esu suinteresuotas, kad kemperiais keliaujančiųjų būtų daugiau. Sutinku, kad kainos yra neadekvačios, tačiau daugiau šia tema nekalbėsiu", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Burkšas.

Jis prisiminė, kad prieš keletą metų atvažiavę užsieniečiai nustebdavo, kad dar reikia sumokėti ir už nakvynę kempinge. "Juk mes jau už viską sumokėjome", - akis išpūsdavo turistai.

Neringiškių požiūrį į turistus apibūdina toks tarp apgyvendinimo paslaugas vasarotojams teikiančių verslininkų paplitęs juokas: "Svarbiausia, kad turistas atvažiuotų, susimokėtų ir iškart gali važiuoti atgal, užleisdamas vietą kitam".

Trūksta paslaugų

Nenorėdami švaistyti pinigų kelionei į Kuršių neriją kemperių savininkai renkasi šiapus marių esančius kempingus Giruliuose, Karklėje ar Palangoje.

Šios kategorijos keliautojai yra įsitikinę, kad svarbiausia turėtų būti ne mokestis už nakvynę, o pinigai, kuriuos turistai palieka ilgiau viešėdami kuriame nors mieste. Todėl kai kuriose užsienio šalyse esą kemperiais atvykusiems turistams leidžiama vieną naktį nemokamai praleisti bet kurioje aikštelėje mieste.

Tačiau nei Klaipėdos, nei Palangos miesto savivaldybės nenumato jokių išimčių kemperiams. Jų valdytojai, kaip ir eilinių automobilių vairuotojai, privalo mokėti nustatyto dydžio rinkliavas.

Per ilgąjį savaitgalį Girulių kempinge atostogavusi panevėžietė Inga "Vakarų ekspresui" sakė, kad poilsis jos nenuvylė, tačiau turi kelias pastabas: "Kempinge patinka aplinka, miškas, ramybė... Kartais pravažiuojantys traukiniai nė kiek netrukdo, kaip tik suteikia savotiško įdomumo. Kainos čia yra panašios kaip ir kituose kempinguose, švara ir tvarka yra gera, aptarnavimui priekaištų neturiu. Kempingas labai panašus į kitų Europos šalių kempingus, tik gal paslaugų kiek mažoka. Keliautojams būtų patogiau, jei čia būtų parduotuvė, kavinė... Šiemet pasigedau dviračių nuomos paslaugų", - "Vakarų ekspresui" sakė viešnia.

Tačiau praėjusį savaitgalį dar nebuvo galimybės pernakvoti naujai pastatytuose namukuose, mat Valstybinė komisija jų dar nepripažino tinkamais naudoti.

Palangoje - spraga

Palangiškiai patys pripažįsta, kad šiame kurorte nėra kempingo. O tų pievų, kuriose statomos palapinės, kempingais vadinti neapsiverčia liežuvis. Spragą, kol už Europos Sąjungos lėšas statomas šiuolaikiškas kempingas Nemirsetoje, savo jėgomis mėgina užkišti privačios stovyklavietės.

Daugelis prisimena šiaurinėje Palangos dalyje greta Liepojos plento esančią pievą, kuri vasaromis tampa palapinių miesteliu. Tačiau nuo sovietmečio čia beveik niekas nepasikeitė. Nusiprausti galima tik atviroje prausykloje, o vadinamuosius biotualetus atvežė tik Joninių išvakarėse. Iki tol savo gamtinius reikalus poilsiautojai atliko aplink pievą esančiuose krūmuose.

XXI AMŽIUS. Kempingu vadinamoje pievoje Palangoje nusiprausti galima tik atviroje prausykloje. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Tačiau kainos šioje pievoje niekuo nesiskiria nuo keturiomis žvaigždutėmis įvertinto Girulių kempingo - 40 litų. Tiesa, Palangoje papildomai nereikia mokėti po 15 litų už kiekvieną asmenį. To dar betrūktų!

Klientai neišrankūs

Klaipėdos rajone, Karklėje esančio kempingo savininkas Henrikas "Vakarų ekspresui" sakė, kad čia atvykstantys vasarotojai nėra labai reiklūs. "Tačiau būtina įvykdyti kelias sąlygas - teritorija privalo būti aptverta, o tualetai - švarūs. Visa kita ne tiek svarbu", - paslaptį išdavė verslininkas.

Aišku, turi būti įrengti taškai, kuriuose kemperiai galėtų būti prijungti prie elektros, vandentiekio ir kanalizacijos. Tačiau esą tai savaime suprantama.

"Didžiąją dalį kemperiais keliaujančių turistų sudaro pagyvenę vokiečiai ir austrai. Jiems tereikia ramybės, komforto ir šiek tiek dėmesio. Jie džiaugiasi netoli esančia jūra, tačiau piktinasi poilsiautojais, atsivedančiais šunis. Taip pat truputį paburba dėl duobėtų kelių. Tačiau visa kita jiems "wunderbar" (nuostabu, vok.)", - juokiasi verslininkas.