Pajūryje budintys gelbėtojai - bejėgiai?

Kaip ir darbas po vandeniu, skęstančiųjų gelbėjimas yra įtrauktas į Pavojingų darbų sąrašą, todėl šiuos darbus gali atlikti tik asmenys, baigę mokymus įstaigose, turinčiose specialias licencijas. Tačiau atrodo, kad mūsų pajūrio paplūdimiuose budintiems asmenims į tai nusispjauti.

Telefonu neprisišaukė

Palangos gelbėtojai savo kontoroje išdidžiai demonstruoja prieš trejus metus privačios firmos išduotus naro sertifikatus, suteikiančius teisę panerti po vandeniu. Tačiau jie, pagal mūsų šalies įstatymus, nesuteikia teisės nei gelbėti, nei gaivinti skenduolių, nei rengti povandeninių darbų specialistų.

Tiesa, tie popieriai turėtų šiokią tokią vertę, jei būtų paisoma Lietuvos teisės aktų. Pagal juos asmenys, įgiję naro kvalifikaciją ne mūsų šalyje, turi būti atestuojami mokymo įstaigose, turinčiose leidimą rengti povandeninių darbų specialistus pagal profesinio mokymo programas. Tačiau tokių dokumentų apie išklausytą programą Palangos gelbėtojų biure nėra.

Formaliai vertinant, šiuo metu Palangos paplūdimiuose skęstančiuosius gelbėti ir jiems suteikti pirmąją pagalbą turi teisę vienas asmuo. Tačiau jis gyvena Kaune ir dirba to miesto Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos naru-gelbėtoju.

Praėjusią savaitę didžiausiu kurortu save tituluojančios Palangos savivaldybė išplatino pranešimą, kad jos paplūdimiuose jau ištisą parą budi gelbėtojai, kurie pasirengę skubėti jums į pagalbą dieną ir naktį. Tačiau šeštadienį prieš aušrą nuo Palangos tilto į jūrą įkrito žvejys. Greta buvę jo kolegos iki pamėlynavimo rinko trumpąjį skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos telefono numerį 1509, kuris išdidžiai švietė prie tilto turėklų, tačiau bergždžiai - jis pradės veikti tik nuo birželio. Teko rinkti bendrąjį pagalbos numerį 112 ir atvykę ugniagesiai išgriebė šlapią meškeriotoją.

Keistoki sutapimai

Praėjusių metų pavasarį Palangos merijos skelbtą penkerių metų trukmės konkursą žmonių gelbėjimo vandenyje paslaugoms pirkti laimėjo Palangos miesto vandens motociklų klubas (VMK). Šiam klubui per keturis mėnesius kasmet iš kurorto biudžeto bus mokama po 217,8 tūkst. litų.

Formaliai vertinant, šis klubas negalėjo laimėti konkurso, kadangi tuo metu jame nebuvo nė vieno asmens, galinčio teikti kvalifikuotą pirmąją pagalbą. Tikriausiai tik sutapimas, kad šiam klubui direktoriauja savivaldybės Tarybos narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Julius Tomas Žulkus. Kitas liberalsąjūdietis Bronius Martinkus, to paties J. T. Žulkaus pavaduotojas partijoje, Palangos savivaldybės administracijoje dirbantis direktoriaus pavaduotoju, buvo tas žmogus, kuris klubą ir išrinko konkurso laimėtoju.

Šio fakto sutapimu nepalaikė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, pernai paskelbusi, kad B. Martinkus supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Nepaisant to, Palangos VMK ir šiemet rūpinsis skęstančiųjų gelbėjimu. Mat nei teisėsaugai, nei Palangos merui konservatoriui Šarūnui Vaitkui dėl tokių keistų sutapimų ir susipainiojimo interesuose galvos neskauda.

Postas buvo tuščias?

Tuo metu valstybinės institucijos visas pajūryje veikiančias gelbėjimo tarnybas tarkuoja be gailesčio. Valstybinė darbo inspekcija (VDI), pernai birželį atlikusi UAB "Neringos komunalininkas" Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos, Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos ir Palangos VMK veiklos, susijusios su darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų laikymusi, patikrinimą, rado ne vieną pažeidimą. VDI vyriausioji inspektorė Elena Bagdonavičienė jiems pašalinti skyrė daugiau nei dvi savaites. O po savaitės, liepos 5 d., jūroje ties Šventąja nuskendo poilsiautojas iš Vilniaus. Pasak nuskendusiojo tėvo, gelbėtojų postas buvo vos už 50 metrų. Tačiau tuo metu jis esą buvo tuščias.

Nuskendusiojo žmona Ramunė prisiminė, kad dingus vyrui ėmė bėgti prie gelbėtojų vagonėlio. Tačiau iš susijaudinimo nesugebėjo jo pasiekti. Iki posto nubėgęs jaunas poilsiautojas viduje esą nieko nerado.

"Bent jau niekas neatidarė durų", - prisiminė vyro netekusi jauna vilnietė.

Ją papiktino ne tik tai, kad nesulaukė pagalbos, tačiau ir informacijos stoka.

"Tik vėliau sužinojau, kad toje vietoje, kur nuskendo mano vyras, maudytis yra pavojinga. Esą ten yra buvusios Šventosios žiotys, todėl susidaro pavojingos srovės. O iš kur mes, vilniečiai, apie tai galėjome žinoti? Tik kitą dieną po nelaimės paplūdimyje buvo pastatytas įspėjamasis užrašas, kad maudytis draudžiama", - prisiminė moteris.

Tuo metu Palangos savivaldybės interneto svetainėje giriamasi, kad pernai šio kurorto paplūdimiuose Palangoje ir Šventojoje nenuskendo nė vienas žmogus. Esą vieno vyro gyvybė nusinešta "jam besimaudant nesaugomoje jūros teritorijoje, plevėsuojant raudonai, bristi į vandenį draudžiančiai vėliavai".

Tačiau "Vakarų ekspreso" kalbinti gerai informuoti šaltiniai tvirtino, kad be aprašytojo, jūroje esą nuskendo dar keturi asmenys.

Tik popieriai

Užtat Palangos gelbėtojams mūsų šalies institucijų pastabos - lyg vanduo nuo žąsies. Jie lyg užsukti kartoja turintys tarptautinius PADI (Professional Association of Diving Instructors - Profesionalių nardymo instruktorių asociacija) sertifikatus, todėl jokių kitų pažymėjimų jiems nereikia.

Šie pažymėjimai Jonui Pirožnikui, Giedriui Žemaitaičiui, Mantui Kurpiui ir Ričardui Kurpiui išduoti 2008-2009 m., o juose nurodyta, kad kursą kartoti rekomenduojama kas 2 metus. Tačiau juose nėra nurodyta, kokios trukmės bei apimties mokymus praėjo pažymėjimus gavę asmenys. Be to, pateiktuose dokumentuose nėra atžymų apie naro gelbėtojo kvalifikacijos įgijimą.

Tuo metu susisiekimo ministro 2003 m. įsakyme "Dėl narų bendrųjų saugos taisyklių" nurodyta, kad narais skiriami asmenys, turintys naro kvalifikacijos pažymėjimą, naro asmens knygelę, medicininės komisijos išvadą dėl tinkamumo dirbti naru ir atestuoti tinkama tvarka.

O minėtieji PADI sertifikatai, kai kurių specialistų vertinimu, liudija, kad jį turintis asmuo moka panirti po vandeniu. Tačiau šis dokumentas esą nesuteikia teisės nei gelbėti kitų asmenų, nei suteikti jiems pirmosios pagalbos.

Kol kas - tik vienas

Pagal mūsų šalies įstatymus ir kitus teisės aktus, darbdavys, priimdamas į darbą narą-gelbėtoją, turėtų atsižvelgti į Narų darbų bendrąsias saugos taisykles, kuriose nustatyta, kad asmenys, įgiję naro kvalifikaciją užsienyje, prieš pradėdami dirbti turi būti atestuojami mokymo įstaigose, turinčiose licenciją rengti povandeninių darbų specialistus pagal profesinio mokymo programas. Šiuos kriterijus atitinka tik Ugniagesių gelbėtojų mokykla.

Įvairių valstybės institucijų prispaustas Palangos VMK direktorius J. T. Žulkus šiemet prisižadėjo, kad priims į darbą du asmenis, turinčius pirmosios pagalbos teikimo kvalifikaciją, ir tris asmenis, turinčius Ugniagesių gelbėtojų mokyklos išduotus narų gelbėtojų pažymėjimus.

Kovo mėnesį pateiktame paaiškinime J. T. Žulkus teigė, kad su tais tikraisiais narais-gelbėtojais jau sudarytos terminuotos darbo sutartys, ir net pateikė blankus su darbuotojų parašais. Juose nurodyta, kad du kauniečiai sutinka po 40 valandų per savaitę už 1000 litų dirbti gelbėtojais Palangos paplūdimyje. Tačiau "Vakarų ekspresas" išsiaiškino, kad sutartį pasirašė tik vienas iš jų, ir tik gegužės 18-ąją, gavęs savo vadovų leidimą.

Gražūs pažadai

Tuo metu minėtame praėjusią savaitę Palangos savivaldybės išplatintame pranešime tvirtinama, kad dabar pramogautojų saugumą vandenyje visą parą užtikrina "po tris centrinėje gelbėjimo stotyje besidarbuojančius profesionalus". Nuo birželio 24 km paplūdimio atkarpoje įrengtuose vienuolikoje postų esą nuolat dirbs 24 gelbėtojai.

Anot pranešimo, paplūdimyje budintys vyrai tamsiu paros metu naudosis naktinio matymo žiūronais. Jie visą parą bus aprūpinti ir reikiama technika - turės 4 keturračius motociklus, 2 visureigius, 7 vandens motociklus bei 2 motorinius laivus. Šiais metais pramogautojų saugumą užtikrins 30 "profesionalių gelbėtojų".

"Džiaugiuosi, kad didžioji dalis jų - apie 80 procentų - pas mus dirba jau ne pirmus metus. Visi paplūdimyje budėsiantys gelbėtojai yra profesionalai, gelbėtojas instruktorius Ričardas Kurpius kiekvieną apmoko suteikti pirmąją pagalbą. Bus rengiami mokymai, tarp jų - ir naktiniai. Tamsiu paros metu imituosime skendimą prie tilto bei vertinsime, kaip mūsų vyrai susitvarko su užduotimi, iš klaidų mokysimės. Norime nuolat tobulinti savo darbą, kad esant sudėtingai situacijai pavyktų išvengti klaidų. Savo vyrams kalu į galvas, jog gelbėti reikia krante, kad nereikėtų to daryti vandenyje", - pranešime cituojamas J. Pirožnikas, žadantis, kad šią vasarą "gelbėtojai akylai prižiūrės, ar paplūdimyje nevartojamas alkoholis, ar apsvaigę asmenys neina į jūrą maudytis".

Anot jo, audringos jūros nebijančių pramogautojų šiemet lauks naujovė - galimybė atitvertoje zonoje įbristi į jūrą esant didelėms bangoms išklausius specialų instruktažą, prižiūrimiems gelbėtojų bei užsisegus gelbėjimosi liemenes.

SERTIFIKATAI. Gelbėtojų sienas puošiantys įvairūs pažymėjimai tėra interjero puošmena. Eimanto CHACHLOVO nuotr.