Pajūrio pliažuose daugės vaizdo kamerų

BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ pranešė, kad šiemet Smiltynės, Melnragės ir Girulių pliažus stebės 5–6 vaizdo kameros. Jų įsigyti norėtų ir Neringos gelbėtojai.

Kol kas vieninteliai galingą vaizdo kamerą jau trejus metus turi tik Palangos gelbėtojai. Šis įrenginys esą padėjo su kaupu, todėl kolegų ryžtą palangiškiai vadina sveikintinu.

Išprovokavo vandalai

Kiekvieną pavasarį, prieš oficialiai prasidedant vasaros sezonui, pajūrio gelbėtojai, komunalininkai tvarko paplūdimius: keičia medinius takus, stato suoliukus, remontuoja kitą inventorių. Šiemet klaipėdiečius pribloškė vienas po kito pasikartoję vandalų išpuoliai.

„Jie išvartė biotualetus, išspardė ką tik nutiestų medinių takų lentas, aplaužė naujus suoliukus, apipaišė šiukšlių dėžes, išsukinėjo varžtus. Nuo pat Girulių iki Melnragės. O juk kaip tik viską buvome sutaisę, kai ką – įrengę iš naujo. Tai buvo paskutinis kantrybės lašas. Nusprendėme įsigyti ir sumontuoti vaizdo kameras, kad galėtume stebėti pliažus“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovas Virginijus Urbonas.

Anot jo, šiuo metu analizuojama situacija, tariamasi su specialistais, kiek ir kur konkrečiai reikėtų vaizdo kamerų. „Jų bus ir Smiltynėje, ir Melnragėse, ir Giruliuose. Kalbama apie 5–6 vaizdo kameras. Kai išsiaiškinsime techninius niuansus, išanalizuosime padėtį, gausime specialistų išvadas, pasiūlymus, skelbsime viešą konkursą. Gali būti, kad kameras tvirtinsime ant aukštų stulpų. Jos galės stebėti aplinką 360 laipsnių kampu. Taip pat spręsime, kaip apsaugoti pačius įrenginius nuo niokotojų. Galbūt teks samdyti saugos firmą, ji įrengtų daviklius“, – kalbėjo gelbėtojų vadas.

Vaizdas iš paplūdimių būtų tiesiogiai transliuojamas į centrines gelbėtojų būstines, prie monitorių nuolat budėtų žmonės. „Tai itin aktualu vasarą, bet norėtume, kad kameros veiktų ir žiemą. Tuomet galbūt reaguotų saugos tarnybos. Filmuota medžiaga praverstų ne tik nustatant pažeidėjus, bet ir prevenciškai. Pavyzdžiui, pliažuose mėgsta lankytis vadinamieji ekshibicionistai. Jei pavyktų nufilmuoti incidentus ir juos paviešinti, daugiau tokiems žmonėms nebesinorėtų gąsdinti moterų“, – svarstė V. Urbonas.

Neringos gelbėtojų vadas Gintaras Kuprys „Lietuvos žinioms“ taip pat sakė, kad šiemet rimtai mąstoma apie ketinimus įsigyti vaizdo kamerų, nes jos palengvintų gelbėtojų darbą. „Yra stebimas pliažas Nidoje prie centrinės gelbėjimo stoties, tačiau tenykštė kamera prijungta prie bendros sistemos, ji nėra mūsų. Ventspilio, Liepojos pliažuose matėme sumontuotas kameras, kuriomis naudojasi ir kurias valdo patys gelbėtojai“, – teigė G. Kuprys.

Demaskuoja melagius

Jau trejus metus galingą, 20 kartų vaizdą priartinančią kamerą centrinėje gelbėjimo stotyje turi palangiškiai. Anot šio kurorto gelbėtojų vado Jono Pirožniko, įrenginys tikrai naudingas.

„Kamera sukasi 360 laipsnių kampu. Ji yra dieninė, bet būna įjungta visą parą. Mūsų centre budintys operatoriai, kurie atsakinėja į skambučius numeriu 1509, kartu stebi ir kameros filmuojamą vaizdą, ją valdo. Daugiausia vykdoma jūros stebėsena, tačiau kilus bet kokiai konfliktinei situacijai galima filmuoti vaizdą įvykio vietoje“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė jis.

Palangiškis įvardijo ne vieną atvejį, kai pavyko demaskuoti pažeidėjus, melagius. „Pavyzdžiui, kartą atėjo vyriškis su dviem šunimis į pliažą išmaudyti savo keturkojų. Tai pamatę poilsiautojai pranešė gelbėtojams, šie – operatoriui, o jis nukreipė kamerą į reikiamą vietą. Mūsų žmogus paprašė pažeidėjo išeiti iš paplūdimio. Tas nesutiko, ėmė elgtis agresyviai. Tada buvo iškviesta policija. Vyras išsigando ir nuėjo į pliažo prieigas. Atvykusiems pareigūnams jis aiškino, kad nebuvo nė kojos įkėlęs į bendrą paplūdimį, esą gelbėtojai jį šmeižia“, – pasakojo J. Pirožnikas. Tuomet neliko nieko kito, kaip tik peržiūrėti vaizdo įrašą. Jame buvo aiškiai užfiksuotas pažeidimas.

Šiemet Smiltynės, Melnragės ir Girulių pliažus stebės 5–6 vaizdo kameros.

„Kitą kartą budėjau tamsiu paros metu, sukiojau kamerą ir tolumoje, Šventosios pusėje, išvydau daug šviesų. Priartinus vaizdą tapo aišku, kad paplūdimiu neleistinai važinėja keturratininkai. Buvo iškviesta policija. Kamera padeda kontroliuoti ir mūsų darbuotojus, stebėti, kaip jie dirba. Tai labai geras įrenginys ir ieškant pasimetusių vaikų, ir operatyviai reaguojant į nelaimes jūroje, ir drausminant pažeidėjus“, – tikino J. Pirožnikas.

Paklaustas, ar nesulaukė priekaištų dėl to, kad vasarotojai yra filmuojami, jis atsakė teigiamai. „Būta. Viena su šunimi paplūdimyje pričiupta moteris rašė skundus, esą neturėjome teisės filmuoti. Ji nieko nepešė, nes pliažai – vieša vieta, o mes dirbame savo darbą. Vaizdo kameros – mūsų darbo įrankiai, filmuota medžiaga – neginčijamas įrodymas policijai“, – pažymėjo gelbėtojas.