Pajūrio elito medžioklės ypatumai

Aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui prabilus, kad moksliniais tikslais medžioja anaiptol ne mokslininkai, o moksliniai tyrimai tėra priedanga, „Respublika“ pasidomėjo, kas gi medžioklėje neša mokslo vėliavą. Pasirodo, mokslininkai medžiotojai yra teisėjai, policijos vadovai, politikai - labai draugiški socialdemokratai su konservatoriais, ir verslininkai. Nors pinigų pastarieji ir turi, teisėjų ir policijos vadovų algos nemenkos, vis tiek smagu, kai už laisvalaikį kas nors sumoka.

Mokslui - kalnai mėsos, ragų ir kanopų

Kol aplinkos ministras nepakeitė reikalavimų, Klaipėdos universitetas oficialiai turėjo 46 mokslininkus medžiotojus. Kadangi dabar mokslo tikslais gali medžioti tik su mokslu susiję žmonės - universiteto dėstytojai ir studentai, tokiems medžiotojams suskaičiuoti pakaktų dviejų rankų pirštų.

Kuršių nerijoje sovietmečiu išskirtinai medžiodavo tik aukšto rango nomenklatūrininkai. Nuo tų laikų dar likę ir pagerinti medžiotojų bokšteliai. Juose taip patogu, kad gali ir numigti, ir gėrimu pasišildyti. Yra stalas, kėdės ir lova. Bokštelis su stogu, su langais. Svarbūs veikėjai juk turi jaustis patogiai.

Griuvus sovietinei santvarkai privilegijuotųjų medžioklės plotai buvo perduoti šventam tikslui - mokslui. Čia turėjo vykti medžioklės mokslo tikslais. Jos ir vyko. Ir taip sėkmingai, kad sumedžiotų gyvūnų skaičiumi gerokai lenkdavo kitą Kuršių nerijos medžiotojų būrelį.

Praėjusį sezoną mokslininkai medžiotojai sumedžiojo 30 stirnų, iš jų 9 patinus. Šie vertinami dėl didesnio mėsos kiekio, o dar labiau dėl ragų. Kitas medžiotojų būrelis sumedžiojo tik 18 stirnų, iš jų 4 patinus. Mat pastarieji medžiotojai neatliko jokios misijos, o mokslininkai medžiotojai medžiojo juk mokslo tikslais.

Šventam mokslo tikslui, be 30 stirnų, dar buvo nudėti 7 briedžiai, 10 lapių, 3 bebrai ir 6 mangutai. O šernų su mokslo vėliava pyškinta, kiek patinka. Praėjusį sezoną mokslininkai jų nukovė beveik pusę šimto. Oho, kokią mokslinę studiją galima parašyti tyrinėjant tokį kalną mėsos, kailio, kanopų, ragų ir nagų! Ir taip kiekvieną sezoną.

Šaudo stirnas, tiria moliuskus ir sodinukus

Medžiotojų mokslininkų sąrašus savo parašu patvirtindavo pats Klaipėdos universiteto rektorius Vaidutis Laurėnas. Profesoriaus medžiotojų sąraše nėra.

Negali sakyti, kad Klaipėdos universitetas nevykdo gamtos tyrimų. Vykdo. Tik štai neaišku, kaip prie šių tyrimų prisideda medžiotojai.

Klaipėdos universiteto Infrastruktūros direkcijos Infrastruktūros valdymo skyriaus vedėjas ir mokslininkas medžiotojas Vidmantas Doleba netgi atsiuntė sąrašą mokslinių darbų. „Mikorizuotų paprastosios pušies sodinukų auginimo ypatumai Kuršių nerijos degvietėje“, „Pelinių graužikų helmintų bendrijų struktūra Kuršių nerijoje“, „Kadmio ir gyvsidabrio poveikis Kuršių marių dvigeldžio moliusko išgyvenimui“, „Uodo trūklio lervos įtaka Kuršių marių litoralėje“. Šitiek darbų, ir nė vienas nesusijęs su medžiokle. O, yra dar vienas: „Bakterijų sezoniniai pokyčiai Kuršių mariose“.

Su medžiokle, briedžių ar stirnų ragais bei kanopomis tai nesusiję, su jų populiacija ar išgyvenimo galimybėmis - taip pat. O bakterijų ir uodų lervų medžiotojai juk netiria.

Universiteto pinigai

Už medžioklės plotų priežiūrą ir medžiojamų gyvūnų išteklių reguliavimą ir apsaugą atsakingu Klaipėdos universiteto rektorius profesorius V.Laurėnas paskyrė kitą profesorių, infrastruktūros ir plėtros direktorių Rimantą Didžioką. Taip taip, tą patį politiką, kuriam konservatoriai buvo patikėję Susisiekimo ministerijos vairą ir dalį „Mažeikių naftos“ dovanojimo skandalingai amerikiečių kompanijai „Williams“.

Kitaip sakant, profesorius turėjo pasirūpinti, kad žvėrys būtų papenėti, prižiūrėti bokšteliai. Ir visa tai iš universiteto, o tiksliau - iš valstybės, o dar tiksliau - iš jūsų ir mūsų mokesčių. Negana to, mokslininkai nemoka ir už pačius medžioklės plotus, o jų turi beveik 6 tūkst. hektarų.

Nejaugi profesorius pamelavo?

Politikas, dabar universiteto darbuotojas R.Didžiokas užtikrino, kad medžioklėtyros ir medžioklėtvarkos tyrimuose-medžioklėse dalyvauja tik mokslo žmonės. „Nėra nė vieno politiko. Nė vieno. Net neieškokite, nerasite“, - nė neužsikirsdamas tikino Konservatorių partijos veikėjas.

Kaip žmogumi netikėsi, jeigu jo pavardę visada puošia prierašas prof. ir dr.?

Nors ir tikėjome prof. dr. R.Didžioku, visgi užmetėme akį į mokslininkų medžiotojų sąrašiuką. Ir prieš akis Darius Jasaitis. Neringos miesto meras. Buvo Darbo partijos narys, dabar socialdemokratas. Dar kartą užmetėme akį: Arūnas Eimutis, pajūrio socdemų vadas, Neringos tarybos narys, dargi Finansų, biudžeto ir ūkio komiteto pirmininkas. Negi Klaipėdos universiteto profesorius ir daktaras melavo? Dar kartą pažvelgėme į sąrašą: Vytautas Rinkevičius, Socialdemokratų partijos senbuvis, buvęs Klaipėdos apskrities viršininkas, dabar sukasi naftos biznyje, yra dirbęs naftos bendrovėje, kuri, beje, buvo kaltinama aferomis ir nuo valstybės nusukus kelias dešimtis milijonų litų. Tame mokslininkų medžiotojų sąraše įrašytas ir buvęs Klaipėdos tarybos narys, politikos veikėjas Egidijus Sabataitis, kuris buvo įkliuvęs prie vairo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jo automobilyje sulaikytas dėl narkotikų prekybos ieškomas asmuo. Be šių nemalonumų, politikos veikėjas teismo duris varstė dėl jo įmonėje nelegaliai supirkinėtų draudžiamų metalo gaminių.

Nieko sau mokslininkų kompanija!

Mokslo tikslais su Klaipėdos universiteto vėliava dar medžiojo konservatorių partijos Klaipėdos skyriaus vienas iš aktyvistų ir vadovų, buvęs uostamiesčio tarybos narys ir dargi susisiekimo ministro padėjėjas Marius Usonis. Į mokslą įnikęs profesorius gal ir nežinojo kitų partijų politinių veikėjų, bet savo partijos, kuri tave delegavo į ministrus, nario, kurį pasiėmei ministerijoje į patarėjus, vargu ar galima nežinoti. Negi prof. dr. R.Didžiokas melavo?

Silpnybė žudyti vienijo margą elitą

Aišku, prie nudėto grobio priešų nėra. Konservatoriai puikiausiai broliaujasi ir skerdiena dalijasi su socialdemokratais. Pasirodo, silpnybė užmušti žvėrį suartino politikus su verslininkais, su policijos komisarais ir su teisėjais.

Medžioklės plotų priežiūra rūpinosi valstybės dotuojamas Klaipėdos universitetas. Kad ponai turėtų ką medžioti, kad žvėrys būtų pašerti, sotūs ir nenukeliautų į kitų medžiotojų būrelio apylinkes, taip pat rūpinosi universitetas.

Nors medžiotojų mokslininkų buvo apie pusė šimto, tačiau apie medžioklėse atliktus mokslo tyrimus informacijos rasti nepavyko. Vyriausybiniuose pagerintuose bokšteliuose Kuršių nerijoje ant sofos žvėrių tykoję politikai apie mokslinius tyrimus nieko nežinojo, todėl nusprendėme paieškoti tikro mokslininko medžiotojo, kuris galėtų papasakoti, kokių atradimų mokslininkai medžioklėse padarę.

Antru numeriu mokslininkų medžiotojų sąraše buvo įrašytas Silvijus Baranauskas. Ieškome tarp universiteto dėstytojų, tarp studentų, nėra. „Gugliname“, interneto paieška išmeta Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, S.Baranauskas - viršininko pavaduotojas. Gal ne tas? „Ar jūs dalyvavote mokslinėse medžioklėse?“ - pasiteiraujame policijos viršininko pavaduotojo. „Negali būti“, - iš pradžių aiškino aukštas policijos pareigūnas.

Negi policijos pareigūną kažkas šiaip sau, norėdamas pajuokauti, į sąrašus įtraukė? Pasirodo, ne.

S.Baranauskas dalyvavo steigiamajame susirinkime. „Vienintelis kartas, kada teko pabūti“, - patikslino pareigūnas. Jo paklausė, jis sutiko būti įtrauktas į medžiotojų mokslininkų sąrašus, tik pamedžioti kaip mokslininkui nepavyko. Ir turbūt nebepavyks, nes aplinkos ministras pašaliečiams mokslinėje veikloje dalyvauti uždraudė.

Garbė ir orumas

Ieškome kito mokslininko medžiotojo Alvydo Katkausko. Randame jį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos viršininko kėdėje, kurioje jis prieš keletą metų pakeitė policijos vardą suteršusį pareigūną. A.Katkauskas pareigūno vardą saugo ir iš anksto perspėjo, kad jeigu bus eskaluojama, tai jis savo turimą garbę ir orumą gins teisme. „Jeigu parašysite, moralinius priekaištus pareikšiu pagal teisinę sistemą. Teisinėje valstybėje turi būti teisinis reguliavimas. Eskalavimas tokių dalykų turi teisines pasekmes“, - grasino pareigūnas.

„Kokius tyrimus atlikote?“ - pasiteiravome. Palangos policijos vadas tyrimų nebeprisiminė, nors paskutinė medžioklė vyko 2014 metų išvakarėse. Kas kvietė į medžioklę? Policijos vadas irgi neprisiminė. Kiek kartų medžiojo? Atmintis irgi nebemena. Kas sumokėdavo už žvėrių priežiūrą? „Nežinau. Mes nemokėdavome, tik praleisdavome laisvalaikį. Nemanau, kad nusikaltimas“, - įsitikinęs Palangos policijos viršininkas.

Sėkminga draugystė

Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Šveikauskas taip pat mokslininkų medžiotojų sąraše.

„Vyko planinės medžioklės, kas ką ten tyrė, aš negaliu pasakyti“, - neslėpė pareigūnas. Kas pakvietė pareigūną įsilieti į mokslininkų draugiją? Pareigūnas vėl atviras: Arūnas Čiunka. Tai už suklastoto dokumento panaudojimą įteisinant statybas teistas pajūrio veikėjas. Įdomiausia, kad pajūrio policija narpliojo suklastoto dokumento detektyvą, o šios istorijos kaltininkas kvietė policijos vadą medžioklėn.
„Koks aš mokslininkas, ko jūs iš manęs tyčiojatės. Nesąmones kalbate. Norite man gyvenimą gadinti. Prie ko čia medžioklė ir kažkokios nesąmonės. O kad žmogus teistas, ką, trukdo medžioti? Ką pažinojau, tam pasiūliau. Ne vien policininkams. Labai daug mokslinių tyrimų atlikom. Daug reikėtų pasakoti, ką aš čia pasakosiu. Kiti skaičiuoja gyvūnų populiaciją primityviai, o mes moksliškai“, - prieštaringai kalbėjo A.Čiunka.

Beje, ar tik ne draugystė su policijos vadais A.Čiunkai teisme padėjo išsisukti viso labo tik su pinigine bauda. Kokia ten bauda, baudelė. Tyrėjai „primetė“, kad su suklastotu dokumentu įteisinęs statybas veikėjas uždirbo daugiau kaip milijoną litų, o bauda nesiekė net 10 tūkst. litų.

„Teisingumo“ garantai

Moksliniais tikslais medžiojo ir Egidijus Mickevičius, Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas. Ir dėl to, kad medžiojo prisidengęs moksliniais tikslais, teisėjas nesijaučia nei nepatogiai, nei nesąžiningas. „Kas tai sąžininga ir nesąžininga? Toje vietoje sąžinės nematau“, - pasakė teisingumo garantas.

Mokslinėse medžioklėse dalyvavo ir dar vienas minėto teismo teisėjas Vaclovas Paulikas. „Nedalyvaudavau, buvau atvažiavęs keletą kartų pasižiūrėti. Tik kelis kartus, gal šešis“, - kalbėjo teisėjas.

„Nėra čia problemos, viskas teisėta. Norite apšmeižti žmones“, - pyko teisingumo sergėtojas V.Paulikas.

Viename medžiotojų mokslininkų būrelyje kartu buvo ne tik nuteistasis už klastoto dokumento panaudojimą asmeninei naudai pasiekti. Tame būrelyje medžiojo ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Šarūnas Reikalas, kurio vadovaujamos įstaigos dokumentų ir sandorių skaidrumą dabar studijuoja Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai. Belieka Š.Reikalui tik melstis, jei byla nukeliaus į Klaipėdos apylinkės teismą, kad ji atsidurtų ant medžioklės draugo stalo.

Iš visų pusės šimto medžiotojų beliko viso labo vos 12. Tačiau anaiptol net ir tie 12 ne visi buvę Klaipėdos universiteto darbuotojai. Kai kurie įdarbinti paskubomis, prieš pat naujų medžiotojų mokslininkų sąrašo sudarymą.

Skubiai įsidarbino ir išėjo atostogų

Šių metų sausio 2 d. į Klaipėdos universitetą priimtas buvęs Klaipėdos tarybos narys, garsus uostamiesčio konservatorius Marius Usonis. Kelių įmonių savininkas, direktorius, politinis veikėjas priimtas eiliniu specialistu viename universiteto vykdomame projekte. Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad tame projekte jis dalyvavo ir anksčiau, bet buvo atleistas. Prieš sudarant medžiotojų mokslininkų sąrašą vėl priimtas.

Ieškojome M.Usonio jo vadovaujamose įmonėse. Jo veiklos sfera - nuo santechnikos iki nekilnojamojo turto. Vienoje įmonėje buhalterė paaiškino, kad direktorius atostogauja, vasarį su šeima išvykęs į Ispaniją ir grįš tik balandį. Pala pala. Jis juk ką tik įsidarbino Klaipėdos universitete specialistu. Sausio 2 d. žmogus priimtas į darbą, praėjus vos mėnesiui jis keliems mėnesiams išvyko atostogų.

Kaip teigė už projektą, kuriame įdarbintas M.Usonis, atsakinga Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto dekanė Rima Mickevičienė, oficialiai specialistas jokių atostogų nesiprašė. Oficialiai jis dirba.
Dekanė tvirtino, kad projektas, kuriame įdarbintas M.Usonis, startuos tik vasaros pabaigoje. O kam universitetui reikėjo skubėti įdarbinti mokslininką medžiotoją? Dekanė paaiškino, kad specialistas turi pasiruošti, o tą daryti jis gali ir saulėtoje Ispanijoje.

Su pačiu specialistu M.Usoniu susisiekti nepavyko. Žmogus atostogauja.

Tačiau pavyko susisiekti su R.Didžioku, kurie su specialistu M.Usoniu kaip „saldžioji porelė“ iš šokoladinio batonėlio „Tvix“ reklamos. R.Didžiokas Konservatorių partijoje, M.Usonis irgi. R.Didžiokas - Susisiekimo ministerijos vadovas, M.Usonis jo patarėjas.

R.Didžiokas - mokslininkas medžiotojas, M.Usonis irgi. R.Didžiokas Klaipėdos universiteto prorektorius, M.Usonis - Klaipėdos universiteto geidžiamas specialistas. M.Usonis buvo R.Didžioko studentas, ir nuo tada jų keliai vis susikerta.

Kokį darbą M.Usoniui patikėjo universitetas? Jis atsakingas, kad iš kitų universitetų atvykę studentai sėkmingai pasiplaukiotų burlaiviu.

Kiek universitete uždirba R.Didžioko nuolatinis palydovas M.Usonis? Pasirodo - paslaptis.

Universiteto Administracijos reikalų direkcijos Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Inga Petrauskienė informaciją apie šiuos darbuotojus žadėjo pateikti tik pasitarusi su universiteto samdoma advokate. Bet advokatė teikti informaciją apie šiuos specialistus griežtai uždraudė.

M.Usonis (ir ne jis vienas toks reikalingas) universitete įdarbintas ketvirčiu etato, tačiau už jų medžioklės malonumus jau mokės universitetas, tiksliau - valstybė, o dar tiksliau, jūs - mokesčių mokėtojai.

Panašiai ir su laivais

Kad nomenklatūrinė medžioklė buvo tikriausiai tik viena iš Klaipėdos universiteto ydų, rodo ir dar 2011-aisiais Valstybės kontrolės atliktas patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, jog nebuvo tinkamai tvarkoma dviejų universitetui priklausančių laivų - burlaivio „Brabander“ ir jachtos „Odisėja“ - apskaita. Tada jų išlaikymas per metus kainavo 713 tūkst. litų.

Kontrolieriai buvo konstatavę, kad universitetas nepateikė visų jų naudojimo tikslingumą pagrindžiančių dokumentų, todėl nebuvo galima įsitikinti, ar visais atvejais laivai buvo naudojami tik universiteto reikmėms.

Buvo pateiktas pavyzdys, kai, pagal laivo žurnalo duomenis universiteto darbuotojai burlaiviu vyko į pažintinę kelionę į Švediją. Universitetas raštu paaiškino, kad jos metu darbuotojai buvo supažindinti su burlaivio mokymo programomis, galimybėmis atlikti įvairius jūrinius tyrimus. Tuo metu burlaivio kapitonas pateikė asmenų sąrašą, kuriame nurodyta, kad į kelionę vyko penki įgulos nariai ir trylika kitų asmenų, tarp kurių buvo trys nedirbantys ir nesimokantys universitete - jūreivis, buriuotojas ir Kauno technologijos universiteto pedagoginis darbuotojas.

Paminėtas ir atvejis, kai burlaivis išplaukė į Baltijos jūrą. Pagal laivo žurnalą, juo plaukė keturi įgulos nariai ir dvidešimt penki asmenys. Tikslas - žvejyba. Universitetas savo raštu paaiškino, kad plaukiant turėjo būti vykdomas jūros dugno tyrimas, tačiau dėl netinkamų oro sąlygų tiriamieji darbai nebuvo atlikti. Kitais duomenimis, žvejoti plaukė dešimt asmenų, iš kurių tik keturi buvo universiteto darbuotojai.

Raportuodami apie jachtą „Odisėja“ auditoriai pažymėjo, kad jos naudojimo tvarkos iš viso nebuvo, kaip ir asmenų, atsakingų už jos naudojimą bei kontrolę. Leidimus jos reisams davė ir konkrečią paslaugų kainą nustatė universiteto ūkio direktorius, kuriam nebuvo suteikti įgaliojimai.

Pabaiga

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis uždraudė mokslo vardu medžioti su mokslu nieko bendra neturintiems asmenims. Bet, kaip sakoma, yra įstatymas, bus ir apstatymas. Klaipėdos universitete po ministro įsakymo įsigaliojimo padaugėjo darbuotojų medžiotojų.