Pajūrio dviračių takas - automobiliams

Klaipėdos uosto akvatorijoje esantį deviacijos įrenginį valdę ir užmojais Melnragėje pastatyti dangoraižį pagarsėję Aurelija ir Saulius Trečekauskai dega žalią šviesą norintiesiems apsigyventi Pajūrio regioniniame parke. Pastarojo direkcijos darbuotojai sako nesantys nusistatę prieš Trečekauskų šeimą ir suprantantys, kad jie tik naudojasi netobulų įstatymų spragomis, tačiau baiminasi, kad šį sykį Trečekauskų laimėjimai teismuose gali atimti iš Lietuvos gyventojų dviračių taką.

Dabar gali nutikti taip, kad iš tarptautinės dviračių trasos "EuroVelo" teks išmesti kelių kilometrų atkarpą, kuri buvo įrengta pasinaudojus Europos Sąjungos (ES) milijonais, ir atiduoti ją greta esančių sklypų savininkams, kad pastarieji turėtų kur važinėti automobiliais.

Tuo metu S. Trečekauskas yra įsitikinęs, kad visa tai - tik puolimas prieš jį siekiant nukreipti ugnį nuo savęs.

"Lietuva, pateikdama paraišką ES paramai gauti, nenurodė visų aplinkybių, kad šalia tako yra privatūs sklypai. Tad jei dabar sužinos, kad tas takas nutiestas ne vietoje, žinoma, pareikalaus grąžinti milijonus. Dėl to dabar visi ir dreba. Bet kuo čia dėtas aš? Kodėl turėdamas žemės sklypą negaliu juo naudotis?" - situacija piktinosi S. Trečekauskas.

Sukūrė precedentą

Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovo Dariaus Niciaus duomenimis, 2006 m. pasinaudojus ES lėšomis už 6 mln. litų trijų kilometrų ilgio dviračių tako atkarpa nuo Šaipių kaimo iki Karklės buvo išasfaltuota ir atitinkamai paženklinta.

"Ši atkarpa įsijungia ir į tarptautinį dviračių takų tinklą "EuroVelo". Ja naudojasi iš Klaipėdos į Palangą dviračiais minantys žmonės. Tai yra viena populiariausių dviračių trasų. Vasarą dviratininkų būna labai daug - tai tarsi dviratininkų autostrada, o dabar iškilo grėsmė jos netekti", - apgailestavo D. Nicius.

Pasak jo, šalia dviračių tako Pajūrio regioniniame parke savininkams yra grąžinta per 20 sklypų. Kadangi vietovė pelkėta, ten žemės ūkio veikla nevystoma. D. Niciaus žiniomis, Trečekauskai Pajūrio regioniniame parke turi net penkis sklypus. Pagal šio parko tvarkymo planą, patvirtintą 2005 m., dviejuose iš jiems priklausančių sklypų jokių statybų nebuvo numatyta.

Visgi po kelerius metus užtrukusio bylinėjimosi Trečekauskams pavyko pasiekti, kad būtų leista atstatyti sodybą ir šalia dviračių tako esančiame sklype, kuriame statybos nebuvo numatytos.

"S. Trečekauskui pavyko įrodyti, kad prieš karą čia būta sodybos, kurią ketinama atstatyti. Mes šią bylą pralaimėjome visose instancijose. Buvome įpareigoti ne tik suderinti sodybvietės dokumentus, bet ir sumokėti ieškovui jo patirtas teismo išlaidas - apie 2 tūkstančius litų", - apgailestavo D. Nicius.

Jo žiniomis, iki sodybos jau nutiesti elektros tinklai ir jau gauti leidimai pradėti statybas. Kadangi kito kelio nėra, akivaizdu, kad statybininkų technika dundės dviračių taku.

"Svarbiausia, kad sukurtas precedentas, ir dabar visi kiti sklypų, esančių prie dviračių tako, savininkai gali pradėti reikalauti, kad ir jiems būtų leista atstatyti buvusias sodybas. Tokiu atveju dviračių taką teks iš viso panaikinti, nes jį reikės atiduoti naudoti sklypų savininkams. Kitos vietos, kur būtų galima nutiesti kelią automobiliams, nėra numatyta", - svarstė D. Nicius.

Anot jo, dviprasmiškoje situacijoje dabar atsiduria ir kelininkai, numatę šios dviračių trasos plėtrą, nes dabar nuo Olandų Kepurės Palangos link dviratininkams reikia važiuoti kelkraščiu.

"Paradoksalu - vieną atkarpą sutvarkys, o kitos, jau sutvarkytos, reikės atsisakyti ir atiduoti automobilininkams", - stebėjosi D. Nicius.

Kaltinimus atmeta

Laimėję vienus teismus Trečekauskai nerimsta ir norėdami įteisinti kitame Pajūrio regioninio parko teritorijoje jiems priklausančiame sklype stovintį sovietų karių betoninį "dzotą" bei įrodyti, esą ten taip pat būta sodybos.

NEBEREIKĖS? Kelininkai yra numatę nutiesti dviračių taką, kad nuo Olandų Kepurės Palangos link dviratininkams nereikėtų važiuoti kelkraščiu, tačiau netekus dalies jau esamo tako atkarpos, šis projektas nebetenka prasmės.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla, kur S. Trečekauskas prašo panaikinti 2011 m. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos skyriaus sprendimą.

"Kai mums dar buvo priskirtos senų pastatų įteisinimo funkcijos, S. Trečekauskas kreipėsi į mus, kad įteisintume karinės paskirties įrenginį kaip sodybos liekanas, bet mes tam prieštaravome. Todėl dabar turime tampytis po teismus", - trumpai komentavo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vadovė Lilija Misiulienė.

Pasak D. Niciaus, Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane ir šiame S. Trečekausko sklype nėra numatytos statybos.

"Kodėl visi nori būti aiškiaregiai ir spėlioja, kokie yra mano planai. Aš tik noriu teisybės. Jei mano sklype stovi statinys, manau, kad jis turi būti įregistruotas. Apie jokias statybas kol kas nėra kalbos", - tikino S. Trečekauskas ir sakė net nesidomėjęs, kaip rutuliojasi jau kone ketverius metus besitęsianti minėta byla.

Jis stebėjosi ir tuo, kodėl tik dabar susirūpinta dviračių taku, kuris iš pat pradžių esą buvo nutiestas ne vietoje. Žinant, kad aplink yra privatūs sklypai, anot S. Trečekausko, reikėjo galvoti apie tai, kad jų savininkams reikės kaip nors į juos patekti.

"Kodėl visi įsivaizduoja, kad žemės savininkas privalo tik sumokėti žemės mokestį, bet negali savo sklypu naudotis? Dabar baiminamasi, kad savininkai automobiliais važinėdami dviračių taku jį sudarkys. O kiek kartų aš pats esu matęs, kaip patys parko darbuotojai automobiliais važinėja tuo pačiu dviračių taku. Negi jiems yra atskiri įstatymai?" - pyko S. Trečekauskas.

Pasak jo, sklypas, kuriame jau leistos statybos, priklauso jo žmonai - jai esą tiesiog atstatyta nuosavybė į mamos turėtą žemę. O pastarąjį sklypą dėl kurio tebevyksta bylinėjimasis, S. Trečekauskas esą nusipirko iš savo mamos.

"Nuosavybės teisės mano mamai Teresei Aldonai Trečekauskienei į žemės sklypus šioje vietoje buvo grąžintos dar 2000-2001 metais, kai jokio dviračių tako čia net nebuvo", - pabrėžė S. Trečekauskas.

"Amorali valstybė"

"Kai buvo įrenginėjamas dviračių takas, niekam net į galvą neatėjo, kad teisininkams pavyks įrodyti, jog statybos šalia esančiuose sklypuose galimos. Tai prieštarauja ir parko steigimo tikslams. Tačiau visada atsiranda žmonių, kuriems viskas galima", - stebėjosi Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.

Jam labiausiai pikta, kad mūsų valstybėje elgiamasi amoraliai - vietiniams žvejams, iš kurių žemės buvo nusavintos, dabar negrąžinamos, o kitiems, kurie čia niekada negyveno, leidžiama atsikelti tiesiog už gražias akis - ir ne vieną sklypą, o net po kelis. Negana to, pastariesiems net leidžiama regioniniame parke statytis sodybas.

"Įsivaizduokite, kaip jaučiasi vietinis žvejys, kuris norėjo susigrąžinti žemės sklypą visai šalia Trečekauskų sklypo, bet jam neleido to daryti, nes tai regioninis parkas. Jam pasiūlė alternatyvą kažkur prie Plungės, arba kompensaciją - tūkstantį litų už hektarą. Ir dabar tas žmogus pamatys, kad visai šalia jau dygsta statybos. Ką galima kalbėti apie tokią valstybę?" - pyko E. Paplauskis.

Pasak D. Niciaus, vienintelė galimybė išgelbėti dviračių taką - peržiūrėti Saugomų teritorijų įstatymą. Jo žiniomis, Seime jau yra pateiktas naujos šio įstatymo redakcijos projektas ir pavasario sesijoje jis gali būti pradėtas svarstyti.

"Dabar galiojančiame Saugomų teritorijų įstatyme yra nemažai dviprasmybių, todėl žmonės piktnaudžiauja ir tuo naudojasi. Tačiau kuri redakcija bus pateikta Seimui ir ką jis nuspręs - sunku prognozuoti", - atsiduso D. Nicius.