Pagerbti kovoję už deimantą jūrinės valstybės karūnoje

Iš ryto padėję gėlių ant Klaipėdos sukilimo vadovo Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse ir ant Tilžės akto signataro Jurgio Lėbarto kapo Joniškės kapinėse iškilmių dalyviai susirinko Skulptūrų parke prie paminklo sukilėliams.

Į ceremoniją atvykęs Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas pasveikino uostamiesčio gyventojus, svečius, čia susirinkusius kitų miestų ir rajonų merus, akcentuodamas, jog Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos - neeilinis įvykis, reikšmingas visai Lietuvai.

"Susirinkome išreikšti pagarbą šio krašto sukilimo dalyviams ir iniciatoriams, siekusiems pakeisti krašto likimą - drąsių ir narsių, kurių dėka šiandien galime čia gyventi, dirbti ir kurti laisvoje valstybėje. Sausio 15-oji - data, reikšmingumu prilygstanti Mindaugo karūnavimo dienai, Vasario 16-ajai, Kovo 11-ajai. Šių įvykių dėka Lietuva pripažinta pasaulyje kaip nepriklausoma valstybė, galinti priimti savarankiškus sprendimus ir lemti savo krašto istorinę raidą. Dėkoju savanoriams, kurie dėl savo laisvės troškimo padėjo galvas dėl visų mūsų ateities, ir padėjo išsaugoti Klaipėdos kraštą", - sakė Seimo pirmininkas.

"Šioje vietoje susirinkome paminėti datą, dėl kurios istorikai vis dar ginčijasi - ar jau 90 metų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, ar dar tik 90. Tą įvykį vadiname žygdarbiu, išvadavimu, atvadavimu, tačiau visi sutariame, jog šis sprendimas - vienas reikšmingiausių, kurį padarė Lietuvos diplomatai, kad būtų išsaugotas šalies vientisumas. Nekyla abejonių, kad esame tikra jūrinė valstybė, ir šis faktas pagaliau deramai ir pagarbiai įvertintas," - kalbėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, pavadinęs Klaipėdą gražiausiu deimantu jūrinės valstybės karūnoje.

Lietuvininkų bendrijos "Mažoji Lietuva" atstovė, istorikė Silva Pocytė priminė, jog susirinkusi patriotų minia yra senosiose kapinaitėse, toje vietoje, kur susilieja įvairiatautė, įvairiakalbė atmintis, jog čia gyvenusieji kūrė savitą kultūrinę-religinę aplinką, pagaliau - plačiai atvėrė vartus į Baltiją. Pasak istorikės, tautiškai apsisprendusieji turėtų nepamiršti tokių šviesuolių kaip E. Simonaitis, savanorių, ir paklausti savęs, ką iš tiesų mums reiškia Klaipėdos kraštas, čia gyvenusiųjų patirtis, tapusi ir mūsų gyvenimo savastimi. Svarbu, kaip ją perimsime ir išsaugosime. Idant neleistume atminčiai išnykti, priminė ir kalbėtojos perskaitytas Friedricho Bajoraičio-Paukštelio eilėraštis.

Ceremonijai baigiantis, paminklo 1923-iųjų metų sukilimo dalyviams papėdėje buvo padėtos gėlės ir danguje nuaidėjo karių šūvių salvės.