Olando Kepurė bręsta pokyčiams

Dabartinis Karklės bendruomenės pirmininkas ir buvęs Pajūrio regioninio parko (PRP) direktorius Arvydas Urbis pabrėžia, kad šimtus tūkstančių turistų pritraukiančiam gamtos paminklui reikia naujų investicijų.

Olando Kepurės klifas yra gamtos paminklas, jis nuolat kinta, mat skardį graužia daugybė požeminių šaltinių. Į apačią vis nugarma lopai žemių, virsta medžiai su šaknimis, ir šis procesas laikomas viena paminklo vertybių.

„Žmonės vaikšto palei pat skardžio kraštą – visa veja nutrypta, dar ir todėl Olando Kepurės klifas ardomas, griūva sparčiau, nei tai galėtų vykti natūraliai. Apžvalgos aikštelė ir į ją vedantis medinis takas įrengti senokai. Manau, ši unikali pažintinio turizmo vieta, regykla apskritai dabar atrodo nereprezentatyviai. Reikėtų ir naujos apžvalgos aikštelės“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė A. Urbis.

Dabartinis PRP vadovas Darius Nicius iš dalies sutinka su pasiūlymais ir užsimena apie kompleksinį tvarkybos projektą, susijusį ir su objekto prieigomis.

Apribojimai lankytojams

Vadinamuosiuose laukiniuose paplūdimiuose tarp Karklės ir Girulių stūksantis 24 metrų aukščio Olando Kepurės skardis traukia lankytojus kaip medus bites. Šioje vietoje, kad ir koks būtų metų laikas ar orų sąlygos, nuolat knibžda žmonių. Dauguma jų atvažiuoja dviračiais, automobiliais dėl kvapą gniaužiančios panoramos. Olando Kepurės skardį buvo itin pamėgę vestuvininkai, tačiau nuo 2015 metų ceremonijos čia uždraustos. Dabar galima nebent nusifotografuoti.

Žymusis pajūrio klifas yra gamtos paminklas. Jis nuolat kinta, mat skardį graužia daugybė požeminių šaltinių. Į apačią vis nugarma lopai žemių, virsta medžiai su šaknimis, ir šis procesas laikomas viena paminklo vertybių.

Pasak A. Urbio, nemaža dalimi prie skardžio slinkimo prisideda ir žmonės. „Manau, milžiniški srautai keliautojų paspartina eroziją 25 procentais. Žmonės būtinai nori atsistoti, prisėsti ant paties krašto, išmindo žolę. Tada atsiveria smėlio plotai, jie pustomi. Dėl to siūlyčiau pradėti mąstyti apie tam tikras priemones, kurios šiek tiek sumažintų tą neigiamą įtaką. Pirmiausia reikėtų apsauginės tvorelės. Ji turėtų būti įrengta apie 1,5–2 metrus nuo skardžio atbrailos. Taip pat būtina nutiesti medinį taką, kad žmonės nevaikščiotų chaotiškai“, – aiškino A. Urbis.

Pokalbininko teigimu, prieš šešerius metus pastatyta apžvalgos aikštelė irgi jau pasenusi. „Tiesiog ši itin lankoma vieta atrodo nereprezentatyvi, todėl ją reikia tvarkyti. Viena idėjų – pastatyti naują apžvalgos aikštelę, tarsi virš skardžio pakibusį balkoną. Ne šiaip iš lentų sukaltą, o suprojektuotą architektų. Pavyzdžiui, pasakos „Eglė, žalčių karalienė“ motyvais. Tas „balkonas“ galėtų būti žalčio galvos formos. Netoliese būtų gerai įrengti ir kitą apžvalgos aikštelę, skirtą Eglei. Sumanymų gali būti visokių“, – svarstė A. Urbis.

Reikia lėšų

Vertindamas pasiūlymus PRP direktorius D. Nicius priminė, kad idėjų įgyvendinimas visada susijęs su finansiniais ištekliais. „Pritaikant Olando Kepurę pažintiniam turizmui 2011–2012 metais jau buvo pasinaudota Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, tad vėl gauti pinigų tam pačiam objektui – sudėtinga. Lėšas skirstanti Aplinkos ministerija dėlioja prioritetus, finansuoja investicijų dar nesulaukusius objektus. Esame išsiuntę paraišką dėl viso komplekso sutvarkymo, nes reikia investicijų ir prieigoms prižiūrėti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Užsiminta, kad norima nutiesti naują pėsčiųjų ir dviratininkų taką iki Olando Kepurės nuo Karklės kaimelio. „Jo pietinėje dalyje suplanuota automobilių stovėjimo aikštelė daugiau kaip 100 mašinų. Dabartinėje, esančioje prie plento, telpa tik 29 automobiliai. Siūlome įrengti ir žiedinį medinį taką, vedantį prie skardžio, nes dabar žmonės eina arba tiesiai nuo plento, arba per mišką. Tačiau viskam reikia pinigų. Juk anuomet vien dabartinis 200 metrų ilgio medinis takas kainavo 100 tūkst. litų, arba apie 29 tūkst. eurų“, – skaičiavo D. Nicius.

Esą daug diskusijų greičiausiai sukels ir pasiūlymas riboti lankytojų galimybes prieiti prie pat skardžio krašto. „Jau buvome pastatę medinę tvorelę, bet ši priemonė visiškai nepasitvirtino. Žmonės perlipdavo, pralįsdavo pro tą tvorelę, kol ji pati galiausiai nugarmėjo žemyn. Juk lankytojams įdomu pamatyti Olando Kepurės skardžio profilį, tas nuslinkusias žemes, trykštančius šaltinius, nuvirtusius medžius. Jei atitversime, tokia galimybė bus labai apribota. Skardis yra „gyvas“, jo slinkimą lemia gamtiniai procesai, kurių sustabdyti neįmanoma. Todėl abejoju, ar įrengę tvorelę suvaldytume nuošliaužų atsiradimą“, – kalbėjo PRP direktorius. Siekiant bent kiek pristabdyti klifo eroziją kasmet imamasi tradicinių aplinkosaugos priemonių: išpustytos vietos uždengiamos žabais, mat jie „gaudo“ smėlį ir neleidžia formuotis vėjo koridoriams.

„Žinoma, Olando Kepurės regyklai tikrai atėjo metas keistis, tačiau būtina žvelgti plačiau. Spręsti klausimą, kaip patekti ant skardžio, įrengti prieigų infrastruktūrą, kuri būtų pritaikyta ir neįgaliesiems, šeimoms“, – vardijo D. Nicius. 

Klaipėdos rajono vicemerė Rūta Cirtautaitė „Lietuvos žinioms“ prisipažino, kad jos irgi netenkina dabartinis regyklos vaizdas. „Savivaldybė tikrai prisidėtų finansiškai, jei būtų gauta parama iš ES fondų. Įrengti užtvaras – ne problema, esame jas pastatę ant Minijos skardžių“, – teigė vicemerė.