Nuomos kainos nekrinta dėl kultūringumo stokos

Nelaužytų – būtų pigiau

Palangoje įsikūrusių svečių namų „Vila Vitalija“ šeimininkė Vitalija Garolienė pripažįsta sezoną pasitinkanti šiek tiek didesnėmis nuomos kainomis, mat atlikta vilos renovacija. Vaida Jurkėnienė, skelbimų portalo „PrieJūros.lt“ visuomenės informavimo specialistė, tikina, kad daugelis nuomotojų kasmet prieš vasaros sezoną daro remontus, atnaujina apartamentus, nes nuomininkai su ne savo turtu elgiasi atsainiai, daug ką sugadina, sulaužo ar ištepa.

„Dėl to kasmet tenka investuoti į būsto atnaujinimą – šios išlaidos įskaičiuojamos į nuomos kainą. Jeigu žmonės būtų kultūringesni ir tausotų daiktus, remontų kasmet daryti nereikėtų, o nuomos kaina būtų šiek tiek mažesnė“, – įsitikinusi V. Jurkėnienė.

Pasak specialistės, nuomos kainos priklauso ir nuo brangstančio šildymo, dėl kurio esą žiemą neapsimoka šildyti patalpų – privataus sektoriaus nuomotojai palieka minimalią šilumą, kad neužšaltų vamzdžiai, o būstų tuo metu nenuomoja.

„Taigi, į nuomos kainą vasarą įskaičiuojamos ir išlaidos išlaikymui šaltuoju metų laiku. Tie, kas nuoma užsiima ir ne sezono metu, taip pat negali pasiūlyti ženkliai mažesnių kainų nei vasarą. Taip yra dėl tos pačios priežasties – brangesnio būsto išlaikymo šildymo sezono metu“, – priežastis, kodėl yra tokios kainos mūsų pajuryje, dėstė V. Jurkėnienė.

Turi užsidirbti visiems metams

Kaip LRT interneto tarnybai kalbėjo V. Garolienė, kainos pajūryje yra tokios dėl to, kad nuomos paslaugų tiekėjai per kelis mėnesius turi užsidirbti visiems metams: „Jei per du mėnesius neužsidirbi savo pragyvenimui ir banko paslaugų grąžinimui, tai negali toliau ir dirbti, o sezonas Palangoje skaičiuojamas tik 70 dienų...“

Tačiau V. Jurkėnienės manymu, pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu nuomos paslaugos būna retai ir teiginiai, kad verslininkai turi užsidirbti visiems metams yra mitas. „Jie siekia užsidirbti tiek, kad būstas neliktų nuostolingas likusią metų dalį – sumokėtų mokesčius šildymo sezono metu ir užtektų pragyvenimui vasarą“, – lrt.lt sakė pašnekovė, pridurdama, kad daugelis paslaugų tiekėjų apgyvendinimo paslaugų nuoma užsiima tik kaip papildoma veikla, o patys esą dirba kitame darbe Lietuvoje ar užsienyje.

Pašnekovės teigimu, kai nuoma būna pagrindinis pragyvenimo šaltinis, žmonės dažniausiai nuomoja ne vieną ar du kambarius, o nedidelius svečių namus (5–10 kambarių). Tuomet, pasak V. Jurkėnienės, jie pasiruošimą sezonui pradeda gerokai anksčiau – kovą ar pan., o klientų ieškosi vos pasibaigus sezonui – nuo rudens.

Visus metus nuomojantys ir iš to gyvenantys žmonės dažniausiai dalį kambarių šildo bei nuomoja ir žiemą – esą stengiasi uždirbti bent tiek, kad užtektų patalpų išlaikymui, o patys gyvena iš to, ką uždirba per vasarą.

Brangu, bet ne per brangu

Kalbėdama su LRT interneto tarnyba Nidos turizmo ir informacijos centro direktorė Neringa Gecevičiūtė tikino, kad lietuviai Nidoje nesiskundžia per didelėmis nuomos kainomis.

„Sako, kad, lyginant su kitais Europos populiariaisiais kurortais, brangiau, turint omeny, kad čia nėra itin daug aktyvių paslaugų, pramogų. Bet visi supranta, kad tai yra nacionalinis parkas, UNESCO teritorija, todėl visi pasirengę mokėti už tą kokybę, ramybę, kurią nori gauti atvykę“, – paaiškino N. Gecevičiūtė, sutikdama, kad lietuviams nuomos kainos pajūryje lyginant su vidutiniu jų darbo užmokesčiu nėra adekvačios, bet užsieniečiui tai esą europinės kainos.

Nuomos kainos pajūryje per paskutinius porą metų kinta mažai – nuoma brangsta 10–20 Lt už parą arba išlieka stabili. Manoma, kad šiemet kainos šiek tiek turėtų kisti Palangoje įvedus „Pagalvės mokestį“, kuris nuomotojus vers mokėti po 1 Lt už kiekvieną poilsiautojo praleistą naktį jo nuomojame būste.

Kainos kituose pajūrio miestuose nuo praėjusių metų pakilo iki kelių dešimčių litų arba liko tokios pačios. Vis daugiau lietuvių renkasi poilsį Latvijos pajūrio kurortuose. Pas kaimynus kainos panašios kaip ir Lietuvoje, kai kur žemesnės, bet dramatiško kainų skirtumo nėra.